:senberniu diskusijos

Baisonėlis

idealizmo sveik dozė dar niekada nepamaišė, man šis jausmas ne svetimas, ale kai per daug tai nesveika. turėjau vieną kartą diskusiją su meninykais Skliauto kavinėje Kaune, kur jie man aiškino kad jie yra geriau už verslinykus, o aš juos triuškinau tuom, kad be verslinykų ir jų babienės jie liktų kaip pliki balandžiai šiaurės lapių draugijoje. fu ble nemėgstu tokio tipo meninykų.

Legionas

Koks tai atseit skulptorius ozelytes vyras maciau neseniai reikalavo kad valdzia supirkinetu meno produkcija kaip runkelius. Atseit valdzia turetu skirti kelis procentus nuo BVP artai imoniu apyvartos kaip keliu mokesti ir supirkinet visa ju chaltura.

Nemalonus žmogus

Nemalonus žmogus

Baisonėlis

a jo, jaučiu kad ŠMC kabakas yra Kauno Skliautų atitikmuo. laikausi tos nuomonės, kad gali būti ir meninykas ir nesuprastas talentas, bet jei neplauni galvos ir dar kesiniesi į mano alų - gali gauti kumščiu į akį. arba netgi kojomis.

Legionas

"Tate`o moderniojo meno galerijos Londone valytoja išmetė šiukšlių maišą, kuris buvo vieno meno kūrinio dalis, nes pamanė, kad tai iš tikrųjų yra šiukšlės, penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraščiai.

Permatomas šiukšlių maišas, pilnas laikraščių, kartono gabalų ir kitokių popiergalių, sudarė vokiečių kilmės menininko Gustavo Metzgerio kūrinį, pavadintą "Pirmojo viešo autodestruktyvaus meno demonstravimo atgaivinimas" ("Recreation Of First Public Demonstration Of Auto-Destructive Art").

Šiukšlių maišas buvo eksponuojamas šalimais nailoninės paklodės, aptaškytos rūgštimi, ir ant stalo padėtos metalinės skulptūros. Nepagalvojusi, kad tai yra menas, valytoja išmetė maišą su kitomis šiukšlėmis."

Baisonėlis

ir teisingai padarė, nėra čia ko iš žiūrovų tyčiotis.

Nemalonus žmogus

Baisonėlis

kas antrą dieną tai, "ko reikalauja idėja, ir kas papuola po ranka" išmetu po pilną maišą į Zazos konteinerį :) bet tai ale tokio meno vis tiek namuose nepasistatysi ir mažulėm nerodysi

Nemalonus žmogus

Esi tipiškas snobas vartotojas, kuriam reikia bronzinės bobos mūzos ant granitinio kubiko padėtos. Sunku tokius išgydyt.... :)))

[...] “Kuo akivaizdžiau meno kūrinys skiriasi nuo profaninio daikto arba nuo techniškai padirbto objekto, tuo reikalingesnis tampa skirtumas tarp meninio ir profaninio, kasdieninio, nemuziejinio daiktų buvimo kontekstų. Meno kūriniui kaip tik todėl ir reikia muziejinės kontekstualizacijos ir muziejinės apsaugos, kad jis tapo toks panašus į “normalų daiktą” ar į media-paveikslą. Šiais laikais muziejus yra paskutinė priemonė atskirti meną nuo nemeno” .
Muziejus, galerija, meno akcijos vieta gali būti suprasti kaip tam tikras kontekstas, tačiau iš esmės juos galima manyti esant ir dirbtinai sukurta suvokimo medijavimo priemone ir aplinkybe. Kodėl priemone? Muziejus ar galerija savo paskirtimi garantuoja meno kūrinio buvimą ar buvimo galimybę. Kaip funkcionali institucija, ji tarpininkauja ir garantuoja, kad meno kūrinys bus siekiamas suvokti bent jau kaip meno kūrinys, nepriklausomai nuo jo atsiradimo priežasčių ir šaltinių (šiuo atveju būtų įmanomas paradoksas - kūrinio pateikimas su nemeninės prigimties daikto intencija, tačiau muziejaus paskirtis užtikrintų, kad jis bus suvokiamas kaip menas, nepriklausomai nuo to, yra juo ar ne). Vadinasi, muziejus, kaip dirbtinis tarpininkas, anaiptol negarantuoja, kad menas gali būti atskirtas nuo nemeno: jo paskirtis – atlikti savo funkciją, užduodančią sąlygas būti institucija ir vieta, kurioje esantys dariniai tikėtina jog yra menas. Vadinasi, siekiant pabrėžti savo kūrinio priklausymą meniniam kontekstui (meniškumą), menininkui iškyla erdvės valdymo uždavinys. Tai reiškia, jog, norėdamas pabrėžti ar papildyti savo kūrinio intenciją, autorius turi galimybę kūrinio aplinką paversti akcentuojančia priemone: supanti erdvė, savo paskirtyje turinti anonimiško kūrinio buvimo sąlygą, gali būti papildyta ir sumodeliuota konkretaus kūrinio suvokimui, vadinasi, ji tampa medijavimo priemone, tiesa, vienareikšmiškai kryptinga. Kita vertus, menininkas gali elgtis atvirkščiai, aplinkinę erdvę pertvarkydamas kūrinio niveliavimo principu: toks veiksmas, būdamas iš esmės beprasmis meno eksponavimo institucijos atžvilgiu, gali būti naudojamas kaip intencionalios saviraiškos priemonė, kita vertus, tokiu atveju muziejus kaip institucija iš esmės tampa bevertis. [...]

Baisonėlis

aš kalbu apie tą problemą, kad mano profanišku supratimu, kuo toliau, tuo labiau menas tampa pačių menininkų žaisliuku, vis mažiau jis tampa suprantamas platesnei žiūrovų auditorijai, ar nebus taip, kad tuoj muziejus lankys tik menininkai ir jų artimieji?

Nemalonus žmogus

Jau dabar beveik taip ir yra. Gal dar keli snobai apsimetėliai sušikti pseudointelektualai (nekenčiu) domisi, o šiaip paprastiem stebėtojams įsikirst vis sunkiau. Man tai atrodo, kad menas užsidarinėja profesinėse ribose, t.y. darosi nebepavaldus taip vadinamo "bendro išsilavinimo" zonai. O tai reiškia, kad be spec. išsilavinimo arba pasiruošimo, fig tu ką suprasi. Kita vertus, tas pats liečia daugelį sričių - be elementarių žinių net rato maškei nepakeisi, o norint ardyt giliau, pats supranti. Nežinau, gerai tai ar blogai, bet tokie poslinkiai tendencingai vyksta. Aš esu ne kartą susidūręs, kai visoki pažįstami pradeda lįst su "tūpais" klausimais (jiems tai, aišku, naturalūs klausimai), mol "kas čia", "apie ką" ir t.t. Kaip visą meno istoriją per 2 minutes išdėstyt?

Legionas

pamenu per dailes pamokas mokytojas rode pirstu i nupaisytas bures ir klause "ka matai?". Nu sakau tyluma ramuma. O reikejo matyt sukreiptas plokstumas jobshikmat :/

Baisonėlis

tai vadinasi meninykai deda visas pastangas kad menas nebūtų prieinamas plačiosioms masėms ir stengiasi save sureikšminti?