:senberniu diskusijos

Nemalonus žmogus

Atkasiau neblogų poetų grafomanų puokštę, ta proga štai atidarau rubrikėlę...

"Naujajame Žemaitijos rašytojų bendrijos nario Albino Kaktos eilėraščių rinkinyje "Paklausykime tylos!" toliau gilinamasi į žmogaus ryšius su gamta, kviečiama ne tik giliau įsižiūrėti į mus supančią gamtą bei atskirus jos reiškinius....bla bla bla" (...) "Poetas ieško ir randa ir naujų, šiuolaikiškesnių meninės raiškos priemonių, toliau gilėja jo kūrybos lyrizmas."
O štai ir lyrinis "opusiukas".

Albinas Kakta
AR MATAI?

Gaisras!
Dega pernykštė žolė
Pajuodo daugybė hektarų
Tarsi vaiduokliai
Stovi medžiai keli
O širdy taip nyku
Taip negera

Pempių klyksmas nutilo
Vyturėlis nevirpa
Nedūzgia bitės
Samanės
Negyvas ežiukas
Zuikutis negyvas
Stirnaitės išdegusios
Akys

Žmogau!
Kur eini? Ar matai
Ką darome mes
Ir mūsų vaikai?

2001 05

Nemalonus žmogus

O štai to paties Albino Kaktos du puikūs opusai jau iš kitos knygelės pavadinimu "Laiko spalvos". Skanaus.

KARTAIS VERKIU

Aš - ne raupsuotas,
Aš - kaip visi.
Bet kodėl
Sąvartyne kapstausi?
Čia kasdien
Daug žmonių sutinku,
Bet niekas manęs
Nepaklausia.

Ar kas suskaičiavo,
Kiek mūsų
Tokių? -
Šypsotis nemoku,
Bet kartais
Verkiu.

ŽMOGAU!

Jei Tau sunku -
Nueik į girią:
Ji Tau jėgų įlies
Ir dvasiai peno.

Čia mūs senoliai
Sėmėsi jėgų. -
Šventa tiesa,
Atėjusi iš seno.

Giriose užgimsta
Naujų namų pastoliai.
Iš girios - popieriaus,
Pieštukų takas.
Jei alkanas -
Atrasi ką nors girioj...
Žmogau, iš ten ir tu. ---
Taip žmonės šneka.

Adutis

labai išraiškingas menas. skaitau, ir prieš akis dygsta bomžai, savartynas, ežiukų lavonai...

Nemalonus žmogus

Prašom sutikti dar vieną neblogą autorių. Juozas Marcinkus, 1950 - 2000 metų rinktinė "Ten, kur tėviškė kuprota". Ir trumpas, bet informatyvus .....nežinia kas:

VASARA MIŠKE

Pušys ošdamos rymo,
Samanėlė žalia.
Dėliodamas rimą prie rimo,
Vaikštinėju šile.
Genys kad kala, kad kala -
Aidi garsas mišku!
Gražu, bet trošku -
Kaip reikėtų alaus bokalo!..

Baisonėlis

a vat Marcinkus tai jau matosi kad ne grybą pjauna ir ne mūzos jam įkvėpimą nešioja :)

Nemalonus žmogus

Matau vyriškiams mūzinams reikia moteriškos kompanijos, tad jūsų dėmesiui: Klaipėdos miesto neįgaliųjų žmonių kūrybos antologija "Gyvenimo kelyje" (sudarytojas, beje, aukščiau jau minėtas J. Marcinkus), ir pati pirma autorė - Dalia Reikalienė.

***

Atkakliai vėjas
Ilgesį kaukia
Užpustytų
Skersgatvių bliuzas.
Šaltis gulbę
Lede įkausto -
Plazdantis
Gyvas
Inkliuzas.

Štai tokios vat minorinės nuotaikos eilės. Kažkur bliacha nudaigojau nerealų autorių, tremtinį ir tekintoją iš Klaipėdos - visus skersai išilgai apdėtų, ale nerandu niekaip, musėt jau nup....jo kas. Nu gal dar rasiu.

Nemalonus žmogus

Iš karto kol nepamiršau, publikuoju dar vieną - jau iš trečios knygelės "Ir akmenys pražysta" - Albino Kaktos etiudą, šįkart (gal kiek ankstokai, nors pgl. eilėraštį tai nelabai) velykine tematika, ir, atkreipiant dėmesį į trečią stulpelį, net su filosofiniu užsukimu. :)

VELYKOS

Kristus įveikė mirtį,
Šaltą kapą paliko -
Šitą žinią pasauliui
Gaudžia varpas Velykų.

Miestų bažnyčios
Ir kaimų bažnytėlės
Aidą tą atkartoja:
Kristus jau prisikėlė!

Dega žvakės kaštonų.
Virva jau vieversėlis.
Žmogui, mylinčiam Kristų,
Kristus jau prisikėlė!

Baisonėlis

sužavėta auditorija rėkia "DAR DAR DAR" ...

Česlovas

Labai panašu į mano paties kūrybą. Turbūt šie autoriai ir yra tie senukai, su kuriais susitinku rajono poetų konvencijose.

Baisonėlis

prie poezijos marazmų būtų galima pridėti ir charizmatiškojo netradicinio gydytojo muzika Laimučio Purvinio eiles. "čia nėra kokosų, palmių aukštų, tačiau yra svyruoklis berželis " bytas eina...

Nemalonus žmogus

Jūsų dėmesiui - trumpas ir prasmingas ketureilis, autorė Viktorija Rupšytė.

NYKŠTUKAS

Gintarinėj pilaitėj gyveno nykštukas.
Toks linksmas, toks drūtas mažytis žmogiukas.
Pamėgo jis jūrą, pamėgo jis viską,
Pamėgo ir gintarą, kuris jūroje tviska.

O štai puikaus autoriaus Vaclovo Krugelio itin pamokanti bei didaktiško atspalvio beveik visa poema. Skaitau ir galvoju: visgi kokie gabūs tie Lietuvos neįgalieji, atata...

KUNIGUNDA

Guvi Kunigunda bažnyčion tipena,
Rytinės žvaigždės prikelta.
Minty vaidulys jau plotkeliško peno:
"Kuo dėtis šį sykį kalta?"

Sniegelis toks baltas kaip sąžinės lapas
Ko nori - Dievulio prašyk,
Savy - gyvatystė, ištiesk velniui - labas.
O Dangui vien skundus rašyk.

Bažnyčioje lūpų šimtai krutuliuoja
Skaisčias atgailingas maldas,
O galvos - ne šventraštis: jos rutuliuoja,
Namų kaip reik turtint valdas.

Kaltes išsakyt Kunigunda parklumpa.
Riebulė ranka ant širdies.
Planelį surezgusi aiškų ir trumpą,
Bemat "išrišimą" girdės.

Ji blusą sumindžiusi prisipažįsta -
Akių ašaronė gaili.
O nuodus kas pylė kavon vitražisto,
Išaiškint visi per kvaili.

Šuneliui per uodegą tvojusi šaukštu,-
Išbars dvasios tėvas - baugu.
O ausį kaimynei iš penktojo aukšto
Nudrėskus, savaitę jauku.

Trankus bezdulys jai stotelėj išsprūdęs,
Tom dujom reiks degt pragare.
O tas konkurentas, gaisrely paskrudęs
Raitysis rytoj vakare.

Švariai Kunigunda žegnojimos gestą
Sukryžmina - vėlei švari.
Bažnyčios tvankoj penkios žvakės užgęsta:
"Reiks bėgt naminukę varyt".

Už vartų šventoriaus būriai kunigundų
Tuoj širšėmis virsta piktom.
Šėtone, joms reikia tavųjų pagundų,
Bet kur, bet kada sutiktom.

Aurora

Bet tai ka daryt su tokia "poezija"...?!
Jauc ir man reik pradet publikuot tokias ziauriai prasmingas eiles, ziu ir as poete (kirtis gale) garsia patapsiu:) (juokas pro asaras)

Baisonėlis

nu jo, kai kurie siekdami šlovės nemirtingos visiškai sudurnėja.

Nemalonus žmogus

Kokia čia šlovė, čia žmonės iš širdies gelmiu rašo, jeigu ką. Vat kolega vienas leidykloj dirba (beje jis ir yr mano marazmu tiekėjas), tai sako kad bobutės akurat paskutinę karvę parduoda, idant savo kūrybą išsileist galėtų. Arba pvz. eini i darbą sau, ogi matai kaip bomžas kažkoks iš krūmų lenda; pasirodo nifiga - klientas! Tokios štai tokelės....:)))

Legionas