:senberniu diskusijos

Adutis

Multikai multikai valio!

www.ess.lt/tindirindis
www.lizdas.lt

Adutis

buvau šeštadienį švedų multikuose. ta Ulla-Carin Grafstrom tai normali tokia bobikė, kuria ultra-primityvius multikus (už south park dar primityvesni) apie savo švediškus karalius - nieko įdomaus. o susitikimas su ja kažkoks keistas buvo, klausimus neįdomius jai uždavinėjo, ir dar vertėjavo silpnokai, nemanau, kad publikai įdomu buvo, bet jei bendravimą su publika paliktų renginio pabaigai, tai niekas iš publikos turbūt ir neliktų salėje. dar ten buvo toks diedukas, kuris filmavo renginį, ir gavosi taip, kad didžiąją laiko dalį filmavo tiesiog publiką. nejaukiai jaučiausi :)

kiti švedų multikai taip pat neįdomūs. nebent tas paskutinis ("bėglys") - jame, kaip supratau, buvo leidžiamas tikras interviu su pabėgėlių, kuriuos ketinama deportuoti, vaikučiu - kaip jam sunku ten kažkur Ruandoj ar Zimbabvėj, kaipi jis norėtų likti - ir visa tai iliustruota animacija. įdomi idėja.

galvoju dabar, ar eiti šiandien į susitikimą su Noršteinu: multikai tai jo matyti, o susitikimas - hmm, mol man ten labai įdomus renginys? :) na gal ir įdomus, bet labiau mėgstu kūrinius, negu pizdiožą :) ai neisiu...

va šiandien 20:00 - Rotušės aikštėj rodys multikų suaugusiems programą - turėtų būt įdomu, ten reiks nuveit.

trečiadienį susitikimas su Londono Karališkojo menų koledžo animacijos katedros dėstytoja Ruth Lingford ir jos filmukai, o visos kitos linksmybės - kitą savaitgalį.

Adutis

vakar zašibys multikų pasižiūrėjom Rotušės aikštėj.
ekranas didelis, viskas iš visur matosi (na, gal jei aukščiau keliais metrais būtų, tai ir visi titrai atsisėdus matytųsi)

Dauguma ten lietuviškų buvo, iš jų man patiko "Telegastrovizija" (rež. Antanas Janauskas) ir dar "Paparčio žiedas" (rež. Jurate Leikaite) ir
Selenių abu tokie bliakovi, bet įdomūs.

ale pagalvojom su Meškiuku, kad šiek tiek atspindi tie multikai tautinį charakterį:
- štai lietuviški tai dažnai labai mitologiški, melancholiški, niūroki.
- estiškas "Veicenbergo gatvė" (rež. Kaspar Jancis), nors ir pretenzingai ir įdomiai detalus, ale flegmatiškas :)
- angliškas "Kaip susidoroti su Mirtimi" (rež. Ignacio Ferreras) tai ir ramus ir energingas ir labai juokingas (turbūt labiausiai iš visų matytų ir įsiminė)
- meksikietiškas "Atgal pas kaulus" (rež. Rene Castilijo) labai fainai atspindi jų prikolną požiūrį į mirtį :)
- rusiški "Lėtas bistro" (rež. Ivan Maksimov) ir apie paršiukus, vilką ir seneli šaltį - ir juokingi iki apsimyžimo, bet ir stilingi (ypač 'bistro')
- norvegų "Sėkmės, misteri Gorski!" (rež. Astrid Aakra) (taip pat vienas iš fainiausių) kažkiek nušviečia skandinavišką pošlą gumoro jausmą
- japoniškas Yamamuros "Atamyama" - kaip visada visai kitokio, japoniškai mitologizuoto, mąstymo pavyzdys.

dauguma rodytų man labai patiko :)

(atrodo net daugiau parodė negu planavo, turbūt nes publika "šiltai priėmė"...)

Adutis

per savaitgalį pamačiau nedaug: "Keistąją animaciją" (12 programa) ir 8 konkursinę programą - ale kaip diena ir naktis skiriasi.

'keistoji animacija' tikrai keista, bet ir neįdomi. jei imti primityviausią vertinimo metodą ir vertinti formą bei turinį - tai 'keistojoj animacijoj' turinio beveik nerasta, o forma (turėtų būti 'keista', o tai reiškia 'įdomi') deja buvo keista, bet neįdomi. tačiau buvo keletas išimčių:
1. Oio (rež. Simon Goulet, Kanada) - turbūt tik formą ten įžiūrėjau, bet tai buvo nepakartojamas spalvų spektaklis, labai labai gražu.
2. Aunt Bridget (rež. Stefanie Dinkelbach, Airija) - mielas, paprastas ir žmogiškas multikas (su rusų animatoriaus dalyvavimu).
3. Daktaras Džekylas ir ponas Haidas (rež. Paul Bush, D.Britanija) - įdomi dvigubos asmenybės vaizdavimo 'forma' (du žmonės, įkergti kas antrame kadre, kai aplinka nesikeičia).

o štai matytoj konkursinėj programoj visi kūriniai būvo tiesiog nuostabūs - turbūt man atsitiktinumo dėka labai pasisekė (neveltui festivalio direktorius sakė, kad tai jam labiausiai patikusi programa). tikrai visi darbai puikūs, ir škotiškas mitas 'Loch Ness Kelpie' (gerai kad ne gaelic kalba buvo, nes titrai šlubavo), ir Pagranduko nuotykiai futuristiniame sovietiniame mieste ('Story of Kolobok', Olandija), ir 'kafkiškas' "Procesas" (Prancūzija), ir korėjietiškas "Gyvenimas" (publikai berods labiausiai patikęs) ir kiti.
o mano, taip sakant, personal favourite tapo
"Nosferatu Tango" (rež. Zoltan Horvath, Prancūzija, Šveicarija) - nuostabi ir forma ir idėja!

bežiūrint Tindirindžio multikus, kilo mintis, kad labai jau jie artimi 'Tinklų' festivalio programai, pasirodo, nyksta ribos tarp įvairių modernaus judančių paveiksliukų meno formų: animacijoje daug filmuotos medžiagos, gyvų aktorių, o trumpametražiuose filmuose pilna animacijos; kompiuterinės grafikos pilna visur :) tiesa, terminai 'animacija' ir 'trumpas metražas' vienas kitam neprieštarauja ir antrasis apima pirmąjį :)

anyway, renginys labai pavykęs ir, kiek mačiau, gausiai lankomas.

valio!