| Autorius |
Pranešimas |
Adutis
Gigakrutikas
Prisijungė: 2004 06 22
Pranešimai: 2752
Miestas: Vilnius
|
 2006.11.08 20:43
Tema: |
 |
|
| boro rašo: | | yra tokia knygelė "mirties samprata viduramžiais" (atrodo, kad taip vadinasi). viena mintis iš jos: viduramžiais žmonės vieni kitiems linkėdavo mirti namuose. tai reiškė ramią ir gražią mirtį, savo artimųjų apsuptyje, o ne kur nors karo, maro lauke ar miško pelkėj. |
o Antikos laikais, jei neklystu, (vyrams) mirti patale buvo gaidys. geriausia mirtis budavo musio lauke - kovojant uzu Tevyne. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Adutis
Gigakrutikas
Prisijungė: 2004 06 22
Pranešimai: 2752
Miestas: Vilnius
|
2006.11.08 20:52
Tema: |
|
|
| Aurora rašo: | | Dieve, kodel mes zinome, kad mirsime? Kodel taip padarei? Juk matai,kad mes netapome del to geresni. |
kas netapo, o kas gal ir tapo. manau, zinojimas apie mirti yra vienas is stipriausiu stimulu kurti ir daugintis (kas, ko gero, yra vienas ir tas pats...) |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Naktibaldas
Megapūtikas
Prisijungė: 2004 08 31
Pranešimai: 2070
Miestas: Vilnius
|
2006.11.09 12:34
Tema: |
|
|
| Adutis rašo: | | Aurora rašo: | | Dieve, kodel mes zinome, kad mirsime? Kodel taip padarei? Juk matai,kad mes netapome del to geresni. |
kas netapo, o kas gal ir tapo. manau, zinojimas apie mirti yra vienas is stipriausiu stimulu kurti ir daugintis (kas, ko gero, yra vienas ir tas pats...) |
o man zinojimas apie mirti numusa bet koki upa kazka kurti...tolkas tai koks..? ir px tas zinojimas, kad kazkas po manes liks, nes man tai bus jau visvien.
_________________
 |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Arvydasas
Nuliovas
Prisijungė: 2005 10 26
Pranešimai: 19
Miestas: Vilnius
|
2006.11.09 13:21
Tema: |
|
|
| Naktibaldas rašo: | | Adutis rašo: | | Aurora rašo: | | Dieve, kodel mes zinome, kad mirsime? Kodel taip padarei? Juk matai,kad mes netapome del to geresni. |
kas netapo, o kas gal ir tapo. manau, zinojimas apie mirti yra vienas is stipriausiu stimulu kurti ir daugintis (kas, ko gero, yra vienas ir tas pats...) |
o man zinojimas apie mirti numusa bet koki upa kazka kurti...tolkas tai koks..? ir px tas zinojimas, kad kazkas po manes liks, nes man tai bus jau visvien. |
Nu jo, bet tuomet tu bent jau suvoki, kad turi ribotą laiką, ir tavo reikalas, kaip jį išnaudosi. Gali visai ir nesirūpinti - paliksi ką nors po savęs ar nieko... (tipo - "prasmingo" (prasmė dalykas sąlyginis :))) - tavo reikalas. Bet gali tą laiką pasistengti praleisti vienokiu ar kitokiu būdu - pvz. - linksmai prauliavot ar pan., bo nežinai, kada bus kitas kartas (greičiausiai, kad ir nebebus :))) Tipo tokios vienkartinės atostogos... Už kurias iš esmės esi atskaitingas pats sau (jeigu pažiūrėti iš esmės).
P.S. Iš principo būtų daug paprasčiau iš karto nusižudyti, o ne vargti čia, kur nieko nevyksta, tik pastoviai įsipainioji į visokias nesąmones - galas vis vien tas pats ... Tik bkažkokia aimė ir abejonės - "blyn, o jeigu čia dar ne viskas? Ir po to dar kažkas yra, kur gerai iškarš kailį už tokį "pasiplovimą" iš šio pasaulio?" neleidžia to padaryti... :))) |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Naktibaldas
Megapūtikas
Prisijungė: 2004 08 31
Pranešimai: 2070
Miestas: Vilnius
|
2006.11.09 13:34
Tema: |
|
|
as ci kadais jau sapaliojau kazka panasia tema, bandziau surasti kas mane motyvuotu gyventi, taciau taip ir neradau. o savo apmastymus atkopinu cia nes nenoriu dar karta kartotis:
... KAIP?..KODEL?..KAM?..
zmogus yra isdidi butybe..save ikainuojanti labai brangiai..mananti kad gyvybe yra neapibreziamo dydzio vertes matas..taciau ar is tiesu taip yra...?
as manau kad zmogaus gyvybe yra visiskai beverte..zmogus svarbus tera tik pats sau..bei kazkokiam artimuju bei draugu ratui..jei jo viena diena nebeliktu..tai nieko nepakeistu..toliau sviestu saule..lytu lietus..atejus pavasariui vel ir vel i pirmuosius saules spindulius tiestu lapus sviesos bei silumos issiilge augalai..
zmogus yra butybe keliaujanti is lopsio tiesiai i kapa...nera visiskai jokios prasmes imtis kazka kurti..nes zmogaus amzius tera juokinga dalelyte begalybes visatoje..
jei zmogaus amzius butu 4000-5000 metu..tuomet butu prasme kazka kurti..bandyti igyvendinti savo idejas..pvz kokia alaus receptura per tiek laiko butu galima atkalti..arba kiek skaiciu po kablelio skaitmenyje PI butu galima surasyti.. taciau realybeje mes tesame tik menka dulkele, isdidziai vadinanti save homo sapiens...
jei viena diena net ir musu visu nebeliktu..nuo to niekas nepasikeistu...jei musu niekad ir nebutu buve..tai taipogi nieko nelemtu...zvelgiant pro visatu begalybes prizme i musu rusi mes tesam tik smelio kruopelyte..istraukus simtojo laipsnio sakni.
_________________
|
|
| Atgal į viršų |
|
|
Gizmo
Fetišas
Prisijungė: 2005 09 29
Pranešimai: 2258
Miestas: Vilnius
|
2006.11.09 22:48
Tema: |
|
|
Velnius, šiandien važiuodamas kažkodėl prisiminiau šią diskusiją - ir užsigr0zinau. Sėdėjau ir mąsčiau - na, mirsiu kada nors - bet juk tai neišvengiama. Gaila. Bet svarbiausia - kad įstrigau kažkur ties mintyjimo viduriu - nei ypatingos baimės, nei ypatingo noro. Mirti. Skaistykla, ne kitaip ...
_________________
NIEKŠAS |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Kilimandzaras
miglų upės irklininkas
Prisijungė: 2004 06 22
Pranešimai: 2053
Miestas: 9789 km nuo Lhasos
|
|
| Atgal į viršų |
|
|
Arvydasas
Nuliovas
Prisijungė: 2005 10 26
Pranešimai: 19
Miestas: Vilnius
|
2006.11.10 09:50
Tema: |
|
|
O šiaip tai pramušė neseniai viena Kafkos mintis:
"Кто познал всю полноту жизни, тот не знает страха смерти. Страх перед смертью лишь результат неосуществившейся жизни. Это выражение измены ей."
Taikliai (bent man) kažkaip nuskambėjo |
|
| Atgal į viršų |
|
|
wyshnia
Nuliovas
Prisijungė: 2006 04 23
Pranešimai: 59
|
2006.11.10 09:57
Tema: |
|
|
nenoriu buti smelio kruopelyte istraukus simptojo laipsnio sakni!!!! :(((
noriu buti kalnas, pakeltas astuoniasdesimtuoju :)
| Naktibaldas rašo: | as ci kadais jau sapaliojau kazka panasia tema, bandziau surasti kas mane motyvuotu gyventi, taciau taip ir neradau. o savo apmastymus atkopinu cia nes nenoriu dar karta kartotis:
... KAIP?..KODEL?..KAM?..
zmogus yra isdidi butybe..save ikainuojanti labai brangiai..mananti kad gyvybe yra neapibreziamo dydzio vertes matas..taciau ar is tiesu taip yra...?
as manau kad zmogaus gyvybe yra visiskai beverte..zmogus svarbus tera tik pats sau..bei kazkokiam artimuju bei draugu ratui..jei jo viena diena nebeliktu..tai nieko nepakeistu..toliau sviestu saule..lytu lietus..atejus pavasariui vel ir vel i pirmuosius saules spindulius tiestu lapus sviesos bei silumos issiilge augalai..
zmogus yra butybe keliaujanti is lopsio tiesiai i kapa...nera visiskai jokios prasmes imtis kazka kurti..nes zmogaus amzius tera juokinga dalelyte begalybes visatoje..
jei zmogaus amzius butu 4000-5000 metu..tuomet butu prasme kazka kurti..bandyti igyvendinti savo idejas..pvz kokia alaus receptura per tiek laiko butu galima atkalti..arba kiek skaiciu po kablelio skaitmenyje PI butu galima surasyti.. taciau realybeje mes tesame tik menka dulkele, isdidziai vadinanti save homo sapiens...
jei viena diena net ir musu visu nebeliktu..nuo to niekas nepasikeistu...jei musu niekad ir nebutu buve..tai taipogi nieko nelemtu...zvelgiant pro visatu begalybes prizme i musu rusi mes tesam tik smelio kruopelyte..istraukus simtojo laipsnio sakni. |
|
|
| Atgal į viršų |
|
|
wyshnia
Nuliovas
Prisijungė: 2006 04 23
Pranešimai: 59
|
2006.11.10 10:04
Tema: |
|
|
| Aurora rašo: | skaitau dabar D. Kazragytes "Gyvenimas pries gyvenima" ir vakar kaip tik pries uzmiegat baigiau skaityti ties pasvarstymais apie mirti:"Vis del to as bijau mirties. Kodel turiu apie ja zinoti? Dieve, kodel mes zinome, kad mirsime? Kodel taip padarei? Juk matai,kad mes netapome del to geresni. Tai kam taip kankini? Ne, nera jokio Dievo. <...> Is kur tas noras gyventi?"
Is tikro, jei mes nezinotume nieko apie tai, kad mirsime, kaip butu tada? (gal tikrai taptume visi geresniais?). Galbut mirties baimes ir kyla is to, kad mes zinome, jog viskas cia baigsis tuo...ir is didelio noro gyventi taip pat. Filosofinis klausimas, vienok:) |
na kai kurie zmones, bijodami mirties, visgi tampa geresni. dazniausiai taip atsitinka nugalejus kokia sunkia liga, po avarijos ar kaip nors kitaip gavus galimybe i tuneli su sviesa jo gale pazvelgti.
dar kitus gerumo apraiskos aplanko itikejus i pomirtini gyvenima ir galvojant, kad reikia jo nusipelnyti, t.y. nezudyti, nevogti, neapkalbeti, nemeluoti ir t.t.
hmm, noreciau ir as juo tiketi. geresne turbut nebepasidaryciau, nes ir netikedama tuo pomirtiniu gyvenimu / pasauliu ar kuo ten dar, esu pakankamai motyvuota gerus darbus daryti :) bet kaip paprasta butu... galvociau sau: nera gerai cia, gal bus geriau kitur. tik tokiu atveju labai bijociau is naujo atgimti badaujanciu afrikieciu seimoje ar pas vyro musama alkoholike, nes kas ten zino, kiek gi tu geru darbu reikia padaryti, jog nusipelnytum gero naujo gyvenimo. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Naktibaldas
Megapūtikas
Prisijungė: 2004 08 31
Pranešimai: 2070
Miestas: Vilnius
|
2006.11.10 12:54
Tema: |
|
|
visi pizdiozai apie pomirtinius gyvenimus, reinkarnacijas ir kita brieda buvo sugalvoti tik itakojant mirties baimei;)
_________________
|
|
| Atgal į viršų |
|
|
naktinuke
Bridget Jones ir Sargas
Prisijungė: 2005 04 03
Pranešimai: 2257
Miestas: Vilnius
|
2006.11.12 15:23
Tema: |
|
|
Laimės ištakos
Juozas Erlickas
Toks žmogus manęs paklausė:
- O ką tu darytum, jei žinotum, kad gyventi liko valanda?
- Duočiau tau į snukį, atsakiau.
Jis nuskubėjo savais keliais, vildamasis, kad aš dar ilgai gyvensiu.
Ir man smagu, kad kitas tuom suinteresuotas.
_________________
Baime kelianti... |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Kilimandzaras
miglų upės irklininkas
Prisijungė: 2004 06 22
Pranešimai: 2053
Miestas: 9789 km nuo Lhasos
|
2006.11.12 19:38
Tema: |
|
|
Vieni mirti suvokia kaip saulelydi, kiti - kaip sauleteki. Pamacius, kaip vienas kita keicia metu laikai, supranti, kad viskas pasaulyje vyksta ratu. O tokiu atveju nera nei pradzios, nei pabaigos. Taciau vieni suvokia, kad gyvenimas eina ratu, o kiti isivaizduoja einantys tiesiai, kur kelias kada nors baigsis. As manau, kad nesibaigs.
_________________
agrarinės genų technologijos Trojos arklys
jau turi du blogus: http://www.myspace.com/kilimandzaras
http://www.blogas.lt/kilimandzaras/ |
|
| Atgal į viršų |
|
|
s2
Krutikas
Prisijungė: 2004 08 18
Pranešimai: 408
Miestas: Katlėriai - Vilnius
|
2006.11.26 21:05
Tema: |
|
|
| Giedra rašo: | | vis tiek su saule negyvensim... čia taip mano močiutė pasakė.. |
mano močiute irgi turėjo tokį posakį:
diena -- viekas, kita -- visas. lakoniški posakiai jėga. viekas, jei ką, yra tarkim žmogaus gyvenimasis amžius.
| Naktibaldas rašo: | | visi pizdiozai apie pomirtinius gyvenimus, reinkarnacijas ir kita brieda buvo sugalvoti tik itakojant mirties baimei;) |
Naktibaldai, to nei garantuotai paneigsi, nei įrodysi. radikalus tu... kaip šaulys :)
va Kilimandžaras gerai čia suirklavo. visokių modelių žmonės prisigalvoja. visokių baimių tada atsiranda/pradingsta. kol esu jaunas ir kol netenka kęsti ilgų fiziologinių kančių, tol nebijau mirti. aišku, pasąmonė kartais gelbsti nuo mirtinų situacijų, bet ant jos galima akliną maišą užmest. kadangi jau nebesu perdaug prisirišęs prie žmonių (kažkiek prie tėvų nebent), o tiksliau man nereikalingų tų žmonių idėjų, tai mirt gal netgi būtų vienas iš įdomesnių dabartinio mano gyvenimo laikotarpio eksperimentų. man atrodo, kad būtent tokioje būsenoje mano tipo žmogiukai gerai gina tėvynę, praktiškai kai kokie kamikazės, nes jiems nusispjaut į save ir artimus (nes artimų nėra).
pvz. manęs čia nestabdo net mano katalikybė. nors prieš tampant fronto kamikadze visgi mėginčiau išdėstyt kunigui, kad noriu atsisakyt tos savo religijos.
beje, keista, bet tokia būsena labai sustiprėja, kai mano smegenys užsiprogramuoja, jog mane kažkokia mergiotė gali įsimylėti. tada jau visiškai pochuj tampa. gerai ir pochuj. gerai, pochuj ir adrenalinas pora eilių užauga. praktiškai terminatorius. net ginklo neprašyčiau. duokit tik užduotį. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
s2
Krutikas
Prisijungė: 2004 08 18
Pranešimai: 408
Miestas: Katlėriai - Vilnius
|
2006.11.26 21:29
Tema: |
|
|
ir beje, matau, kad mano tėvas truputį pradeda parodyt mirties baimę. net ne baimę, bet gal neramumą. nu jis mato, koks iš manęs makštarutulis (rus. pizdabol) gavosi ir kam visas ūkis atiteks :)
žmogus, kuris visą gyvenimą dirbo ir iki šiol dirba kai arklys. sustojo savo kelyje ir sako: --sūnau, man ant dūšios kaip prišikta. rankos nebekyla nieko dirbt.
na, per 70 žmogus metų atidirbo už kokius 400 metukų. jei ne daugiau. sako, turbūt dūšia jaučia pabaigą. įdomu, tai mirties nuojauta ar nelabai? |
|
| Atgal į viršų |
|
|
|
|
