Martin Scorsese 'AVIATOR' (2004)

Uþ poros savaièiø bus daug dëmesio siurbiantis ðou – "Oskarø" áteikimas. Tik tada paaiðkës amerikieèiø kino akademijos numylëtiniai. (Atseit) Paradoksalu, kad vienas paèiø paèiø didþiausiø amerikieèiø kino reþisieriø Martinas Scorsese (kaip ir, tarp kitko, daugelá garsiausiø filmø Amerikoje sukûræ kino "dievai" Hitchcockas ir Kubrickas) në karto nëra gavæs tos blizganèios statulëlës. Ðiais metais jo filmas "Aviator" turbût gaus. Bent kelias ið vienuolikos – tiekoje kategorijø ðis filmas nominuojamas. Ta proga truputis mano áspûdþiø apie ðá filmà.

Kad "Last Temptation of Christ" (1988) buvo skandalingas, kontraversiðkai vertinamas ir daug kam nepriimtinas tai aiðku, ale nu vat kodël "Academy of Motion Picture Arts and Sciences" nepagyrë sinefilø taip dievinamø "Taxi Driver" (1976), arba "Raging Bull" (1980), arba gangsteriniø "Goodfellas" (1990) ir "Casino" (1995), ar krûvos kitø nuostabiø Scorsesës darbø? Negi jie taip jau garsiai ðnekëjo apie tai, ko iðgirsti amerikieèiai nemëgsta? Hmm... Na, tai ilga ir sudëtinga gal kitam kartui paliktina tema. Bet irgi kaþkaip nei ðis nei tas, kad tiek daug auksiniø statulëliø (galbût) laimës naujausias ðio kino meistro darbas "Aviator" – mano nuomone, geras, ádomus, tiksliai susuktas filmas, taèiau nieko naujo kino pasaulyje neiðtariantis... Bet kokiu atveju, "oskarai" mano akyse niekad ir nebuvo tiksliu kino kokybës ðtampu...

M.Scorsese, kaip ir pvz. koks Oliveris Stone'as, savo filmuose daþniausiai kalba apie Amerikà – "lend of ze fry, houm of ze breiv". Ir ne tik kalba. Beveik visi jo filmai yra vieno ar keliø þmoniø spalvingos istorijos, apipintos laikotarpio dvasia ir aktualijomis, su paèiais ádomiausiais, per amerikieèiø prizmes priartintais momentais. Dievaþi, galima sakyti, kad M.Scorsese aplink kiekvienà savo filmø herojø nupieðia didþiulá, dinamiðkà, graþø ir pavojingà pasaulá; paþiûrëjæs jo filmà vis dar jautiesi tame pasaulyje, vis dar svaigsta galva nuo spalvø, þybsëjimø, ðûviø, vis dar zvimbia galvoje ryðkiø asmenybiø iðtartos frazës. Panaðiai yra ir su "Aviatoriumi". Amerikieèiai, arba amerikieèiai, menantys JAV tarpukario laikotarpiu, tegul ginèijasi dël vaizduojamø laikø atmosferos autentiðkumo, mes turbût tegalime pasakyti, kad á tuos laikus, vaizduojamus Scorsesës, þiûrëti maþø maþiausiai labai ádomu.

Biografinë drama "Aviatorius" pasakoja apie garsaus amerikieèiø aviatoriaus, multi-milijonieriaus ir kino reþisieriaus Howard Hughes gyvenimo tarpsná maþdaug nuo 1920-tøjø iki 1940-tøjø pabaigos. Prikolnas dëdë buvo, paveldëjo didþiulá kieká bagsø ir didelæ ámonæ, projektavo ir pats bandë lëktuvus (gi vienu metu visø berniukø svajonë buvo suaugus tapti "liotèiku-ispytateliu", jûsø ne?), tûsinosi su mega-gerulëmis kino super-þvaigþdëmis, prodiusavo ir reþisavo filmus. Ir prie viso to dar sirgo paranoidine schizofrenija (daugelio talentingø þmoniø atributas)! Bet va ar ádomu þiûrët dël ádomios vaizduojamos asmenybës, ar dël ryðkiai sukurto vaidmens (Leonardo Di Caprio), ar dël stipraus scenarijaus (John Logan – didelis Orsono Welleso fanas, gal dël to "Aviatoriaus" ritmas ir tëkmë kartais primena "Pilietá Keinà"), ar dël reþisûros – sunku pasakyti. Ko gero, dël visko po truputá.

L.Di Caprio – tikras aktorius ir savo rolæ atlieka meistriðkai, bet gal jis nevisai tinkamai parinktas ðiam filmui, gal jo charizma ðvyti ryðkesnëmis ðviesomis tik "Romeo" tipo vaidmenyse? Nes áëjæs á artimus ar tolimus filmo kadrus jis netampa dëmesio magnetu, bent jau ne taip stipriai áelektrintu, kaip derëtø biografinës dramos pagrindiniam "varikliukui". Tiesa paskutinës jo iðtartos filmo teksto frazës dar ilgai aidi galvoje...
Gal ir ne man vienam daugiau estetinio malonumo suteiks Cate Blanchett kurtas manieringos (mûsø kartai menkai paþástamos) Holivudo þvaigþdës Katharine Hepburn personaþas, ávilktas á tokius áspûdingai juokingus kadaise madingus kostiumus. O visi kiti aktoriai tai, toks áspûdis, kad tik ðmësteli ekrane ir iðgaruoja: tik spëji pirðtà atkiðt: "O! Èia juk "hobitas" Ian Holm! O èia Jude Law! O va Alecas Baldwinas dar nepaseno!" ir jø jau nebër ekrane...

Kà galima pasakyti apie reþisûrà? – Jau pasirodþius "New Yorko gaujoms" girdëjosi daug nusivylusiøjø Scorsese zyzimø. Dabar tø zyzimø dar prisidëjo. Að daug nezysiu, bet pasakysiu, kad, man "Aviatoriaus" pasakojimo ritmika, dinamika ir dëliojami akcentai pasirodë blankoki. Jei koká "Taksistà" galiu þiûrëti 10 kartø ið eilës ir nenusibosta, o kiekvienàkart pribloðkia, jaudina ir þavi, tai "Aviatoriø" þiûrëti tiesiog elementariausiai ádomu. Bet ne daugiau. Ðlovës "ðvytëjimo" ir jos "uþkulisiø" "tamsos" suprieðinimas traukia dëmesá, bet kituose reþisieriaus darbuose tokios svarbios ir ryðkios detalës "Aviatoriuje" susilieja (gal, kad jø pririnkta tiek daug?), panoramos nestringa dûðion ar atmintin, trûksta prasminiø kirèiø (vien ádomaus þmogaus istorijos neuþtenka "uþkabinti" kaþkà svarbaus þiûrovo sielos gelmëse), vietomis trûksta ir artimesnio þvilgsnio á personaþus, konfliktus, charakteriø vystymo ir motyvacijos (ar tik mes taip ápratæ, kad tai turëtø bûti svarbiausia biografiniame filme?), simbolizmas sunkiai apèiuopiamas, o gal trûksta emocinio ryðio tarp þiûrovo ir personaþo – taip kiek nuobodokai egocentriðku tampa ne vien herojus, bet ir filmas.

Galutinis verdiktas – ne ðedevras, bet pamatyti ir susidaryti savo nuomonæ verta. To jums ir linkiu.

Adutis.




2005 m. vasario mën. 09 d.