|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
:apie mus ------------------ :apie senbernius :spaudoje :folklioras ------------------ :senbernių kinas :klausk Burzumo :politika :senbernių muzika :žmogus ir sveikata :marazmai :senberniška ezoterika :kelionės ------------------ :diskusijos Pirtis Vilniaus centre Design.Capital Travels in Asia |
Martin Scorsese 'AVIATOR' (2004) Už poros savaičių bus daug dėmesio siurbiantis šou "Oskarų" įteikimas. Tik tada paaiškės amerikiečių kino akademijos numylėtiniai. (Atseit) Paradoksalu, kad vienas pačių pačių didžiausių amerikiečių kino režisierių Martinas Scorsese (kaip ir, tarp kitko, daugelį garsiausių filmų Amerikoje sukūrę kino "dievai" Hitchcockas ir Kubrickas) nė karto nėra gavęs tos blizgančios statulėlės. Šiais metais jo filmas "Aviator" turbūt gaus. Bent kelias iš vienuolikos tiekoje kategorijų šis filmas nominuojamas. Ta proga truputis mano įspūdžių apie šį filmą. Kad "Last Temptation of Christ" (1988) buvo skandalingas, kontraversiškai vertinamas ir daug kam nepriimtinas tai aišku, ale nu vat kodėl "Academy of Motion Picture Arts and Sciences" nepagyrė sinefilų taip dievinamų "Taxi Driver" (1976), arba "Raging Bull" (1980), arba gangsterinių "Goodfellas" (1990) ir "Casino" (1995), ar krūvos kitų nuostabių Scorsesės darbų? Negi jie taip jau garsiai šnekėjo apie tai, ko išgirsti amerikiečiai nemėgsta? Hmm... Na, tai ilga ir sudėtinga gal kitam kartui paliktina tema. Bet irgi kažkaip nei šis nei tas, kad tiek daug auksinių statulėlių (galbūt) laimės naujausias šio kino meistro darbas "Aviator" mano nuomone, geras, įdomus, tiksliai susuktas filmas, tačiau nieko naujo kino pasaulyje neištariantis... Bet kokiu atveju, "oskarai" mano akyse niekad ir nebuvo tiksliu kino kokybės štampu... ![]() Biografinė drama "Aviatorius" pasakoja apie garsaus amerikiečių aviatoriaus, multi-milijonieriaus ir kino režisieriaus Howard Hughes gyvenimo tarpsnį maždaug nuo 1920-tųjų iki 1940-tųjų pabaigos. Prikolnas dėdė buvo, paveldėjo didžiulį kiekį bagsų ir didelę įmonę, projektavo ir pats bandė lėktuvus (gi vienu metu visų berniukų svajonė buvo suaugus tapti "liotčiku-ispytateliu", jūsų ne?), tūsinosi su mega-gerulėmis kino super-žvaigždėmis, prodiusavo ir režisavo filmus. Ir prie viso to dar sirgo paranoidine schizofrenija (daugelio talentingų žmonių atributas)! Bet va ar įdomu žiūrėt dėl įdomios vaizduojamos asmenybės, ar dėl ryškiai sukurto vaidmens (Leonardo Di Caprio), ar dėl stipraus scenarijaus (John Logan didelis Orsono Welleso fanas, gal dėl to "Aviatoriaus" ritmas ir tėkmė kartais primena "Pilietį Keiną"), ar dėl režisūros sunku pasakyti. Ko gero, dėl visko po truputį. ![]() Gal ir ne man vienam daugiau estetinio malonumo suteiks Cate Blanchett kurtas manieringos (mūsų kartai menkai pažįstamos) Holivudo žvaigždės Katharine Hepburn personažas, įvilktas į tokius įspūdingai juokingus kadaise madingus kostiumus. O visi kiti aktoriai tai, toks įspūdis, kad tik šmėsteli ekrane ir išgaruoja: tik spėji pirštą atkišt: "O! Čia juk "hobitas" Ian Holm! O čia Jude Law! O va Alecas Baldwinas dar nepaseno!" ir jų jau nebėr ekrane... Ką galima pasakyti apie režisūrą? Jau pasirodžius "New Yorko gaujoms" girdėjosi daug nusivylusiųjų Scorsese zyzimų. Dabar tų zyzimų dar prisidėjo. Aš daug nezysiu, bet pasakysiu, kad, man "Aviatoriaus" pasakojimo ritmika, dinamika ir dėliojami akcentai pasirodė blankoki. Jei kokį "Taksistą" galiu žiūrėti 10 kartų iš eilės ir nenusibosta, o kiekvienąkart pribloškia, jaudina ir žavi, tai "Aviatorių" žiūrėti tiesiog elementariausiai įdomu. Bet ne daugiau. Šlovės "švytėjimo" ir jos "užkulisių" "tamsos" supriešinimas traukia dėmesį, bet kituose režisieriaus darbuose tokios svarbios ir ryškios detalės "Aviatoriuje" susilieja (gal, kad jų pririnkta tiek daug?), panoramos nestringa dūšion ar atmintin, trūksta prasminių kirčių (vien įdomaus žmogaus istorijos neužtenka "užkabinti" kažką svarbaus žiūrovo sielos gelmėse), vietomis trūksta ir artimesnio žvilgsnio į personažus, konfliktus, charakterių vystymo ir motyvacijos (ar tik mes taip įpratę, kad tai turėtų būti svarbiausia biografiniame filme?), simbolizmas sunkiai apčiuopiamas, o gal trūksta emocinio ryšio tarp žiūrovo ir personažo taip kiek nuobodokai egocentrišku tampa ne vien herojus, bet ir filmas. Galutinis verdiktas ne šedevras, bet pamatyti ir susidaryti savo nuomonę verta. To jums ir linkiu. Adutis. ![]() 2005 m. vasario mėn. 09 d.
|
naujausi komentarai --- --- --- "Oskarai" 2006 (25) Kung Fu klasika (2) (16) Praleistieji (Vol.5): Babusia (Lidia Bobrova, 2003) (15) "Kova su šešėliu" pasakų namelyje (35) Praleistieji (Vol.3): lytys ir aktoriai ("Stage Beauty", (Richard Eyre, 2004)) (1) "Vaško" aukos (12) Trys Kino Pavasario' 05 filmai: diletanto įspūdžiai (4) Jos didenybė komedija Pt.1. "Sėkmės džentelmenai". (10) Apie ką burzgia mano benzopjūklas? ("Texas Chain Saw Massacre" (1974) prisimenant) (14) SHOGUN ASSASSIN ! (10) Praleistieji (Vol.2): dievo ir velnio ženklai (7) Šiapus (16) Svetimi ir grobuonys (30) Praleistieji (Vol.1) (10) Karaliaus þvejo laimĆĀ« (4) Turėjimo kultas ir daunloudų manjakai (67) SUBJ1 (13) Maitvanagiškasis vojerizmas "Jaščike"! (34) Lietuviškas internetas apie kiną (II dalis) Culture.lt (16) Lietuviškas internetas apie kiną (I dalis) (12) Praūžė Kanų festivalis arba Kaip tapti išieškoto skonio senberniu (4) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|