Lietuviðkas internetas apie kinà (II dalis) – Culture.lt

Ðiandien aptarsime jau visai kitokio „svorio“ tekstus. Yra toks „portalas“ www.culture.lt. Jame „bazuojasi“ didþiausi kultûriniai Lietuvos leidiniai („Ðiaurës Atënai“, „7 meno dienos“, „Literatûra ir menas“, „Muzikos barai“) ir ðiaip svetainës, susijusios su kultûra. Maþai kam ið senberniø ádomûs tie kultûringi labai iðsilavinæ þmonës ir jø keistos, tolimos problemos, tokios, kaip, pvz., Balio Dvariono kûrybos ambivalentiðkumas, taèiau èia taip pat galime rasti labai ádomiø dalykø apie kinà.

Lietuvos kino istorija (www.culture.lt/Lietuva/esme/page3.htm)

Turbût naudingiausia ðio portalo dalis – gan iðsami Lietuviðko kino istorija pastraipoje Lietuvos meno namai/Meno Lietuva/Kinas. Èia ádomiai ir glaustai pateikti svarbiausi lietuviðko kino ávykiai, þmonës ir kûriniai. Kà daugiau ir bepridursi – tiesiog patartina pasiskaityti vadinanèiui save iðsilavinusiu senberniu lietuviu.


„Ðiaurës atënai“ (www.culture.lt/satenai)

„Ðiaurës atënø“ puslapis nesuskirstytas rubrikomis, tik straipsniais. Domiesi kinu – bûk malonus perþiûrinëk visus straipsnius, gal uþsirausi ant straipsnio apie kinà, nes ið pavadinimø vargiai atspësi kuris apie kà, nebent ið autoriø – jei iðprusëlesnis esi. Kad labai daug nevargt, pradþiai galite griebtis gudrybës: bendroje archyvo paieðkoje (ásijungia po paprastos – to numerio – paieðkos panaudojimo) áraðykite, sakykim, „Saulius Macaitis“. Valio! Net 16 puikiø paties ðustriausio mûsø kino kritiko straipsniø.
Tiesa, galime ieðkoti ne pagal autoriø, o pagal raktinius þodþius, pvz., áraðome þodá „filmas“, bet tada randa visus straipsnius su ðiuo þodþiu, o jie, toli graþu, ne visi apie kinà. Tokio nepatogumo prieþastis, ko gero, yra ta, kad „Ðiaurës Atënø“ straipsniai daþnai netelpa á kurios nors rubrikos rëmus. Arba gal tautos ðviesuliai tyèia ávelia toká nepatogumà – kad priverstø þmones, besidominèius tam tikra sritimi, skaityti, ar bent perþvelgti, kuo daugiau straipsniø, tokiu bûdu keldami ðalies kultûriná lygá? Na, ne latrø senberniø reikalas ðviesulius teisti.
O kad lengviau bûtø susigaudyti, kur ieðkoti informacijos apie kinà, paminësiu, kad be Macaièio, apie kinà „Ðiaurës Atënuose“ dar raðo – ir labai gerai, informatyviai, „giliai“ ir aiðkiai raðo Jûratë Visockaitë ir Rûta Birðtonaitë. Ne visi jø straipsniai apie kinà, be straipsniø jos dar rengia ir verèia interviu, pasakojimus ir pan.
„Ðiaurës Atënai“ taip pat publikuoja ádomiø vertimø apie kinà (Mark Steyn, Mark Cousins, Sylvain Chomet, Heinz Ungureit, Judy Coode, Peter Greenaway, etc.).
Antanas Lapë raðo sàmonës srautus apie televizijos laidas (kartais ir filmus) panaðiai kaip Skirmantas Valiulis „TV antenoje“ (atrodo jau „uþraukë“ tà rubrikëlæ) – paprastiems senberniams nei ádomûs, nei per daug ákandami straipsniukai. Gal ir yra ten ádomiø pamastymø, bet jie - jei ir susijæ, tai tik ið tolo - su mus dominanèia tema – kinu. Ir jie visi irzlûs tokie ir rûgðtûs. Nors televizija – atskira didþiulë tema, áterpsiu, kad geriausia yra telikà parduoti arba iðmesti, kaip sako ruskiai „toliau nuo nuodëmës“, ir nesivarginti beieðkant nelabai vertingø monetø mëðlo krûvoje.


„7 meno dienos“ (www.culture.lt/7md/)

Èia su rubrikomis viskas tvarkoje. Kinui skirtas atskiras skyrelis, ir kiekviename numeryje jame tvarkingai sugula keli ádomûs straipsniukai.
„7 meno dienø“ didþiausi turtai besidominèiam kinu – Þivilië Pipinytë ir Jonas Ûbis. Pipinytë daþniausiai paraðo apie tai, kas „eina“ kino teatruose, o Ûbis apie tai, kas „eina“ televizoriuose. Naujausius filmus taip pat ádomiai apraðo ir ávertina Simonas Liþë. Kora Roèkienë daþniau rengia ir ruoðia, nei raðo, ale skaityt taip pat pakankamai ádomu. Kino temas kartais palieèia Laima Kreivytë, Skirmantas Valiulis. Rubrikoje taip pat randame interviu, vertimø, kronikø, praneðimø apie kino renginius ir kitokios naudingos informacijos.
Kiek bergþdesnës rubrikos dalys yra kino teatrø repertuarai ir trumpi (tie patys tiekëjø teikti) filmø (siuþetø) apraðymai, o prie apraðymø dar pridëtos turbût vertinimo þvaigþdutës, kurios neaiðku kà reiðkia (nes neþinia, kiek daugiausia jø gali bûti) ir neaiðku, kas tas vertintojas.


„Literatûra ir menas“ (www.Culture.lt/lmenas)

O „Literatûrmenio“ didþiausias turtas mëgstantiems paskaityti apie kinà - Rasos Paukðtytës straipsniukai. Puslapis suskirstytas rubrikomis, apie kinà ne kiekviename numeryje paraðoma. Todël vël jei norit kà pasiskaityti, ieðkokit Paukðtytës straipsniø paieðkos pagalba. Paraðo kaþkiek apie kinà ir S.Valiulis ir kiti, bet menkokai. Na, ðiaip ir pats leidinio pavadinimas nurodo á kurià meno rûðá kreipiamas didesnis dëmesys – nër ko norët.


Komentarai

Prie kiekvieno straipsnio aptariamame portale galima palikti savo komentarà. Kai kur skaitytojai ir pasinaudoja ðia privilegija. Daþnai tie komentarai iðauga á diskusijas, kuriose bet kas gali pasiraðinëti bet kieno vardu, o vienas á kità kreipiasi komentaro numeriais arba tais vardais, kuriais bet kas gali pasivadinti. Komentarus raðo daugmaþ ta pati ávairiaspalvë publika, daþniausiai jau iðaugusi ið mokyklinio ar net universitetinio amþiaus ir daþniausiai baigusi daugiau nei 9-12 klasiø. Vadina vienas kità „tamsta“, „panele“, „ponas“, „autorius“, „komentaro autorius“ ir pan., o arðiausios diskusijos iðsivysto ten, kur yra kà ir ant ko „pavaryti“, apjuodinti, papeikti, pasakyti savo „oh so“ originalø, svarbø ir gudriais þodþiais pagrástà peikimà arba pagyrà, ar tiesiog parodyti save ir savo iðkalbà. Kartais bûna ádomiø minèiø, bet didþioji dalis komentarø srauto – tas pats vulgarusis ir paprastasis „fleimas“, tik kad ávyniotas á „kultûringumo“ drobules ir dekoruotas ámantriais/tarptautiniais þodþiais. Keistokas tø komentarø moderavimas – pasitaiko ten tokiø þodþiø kaip „pistis“, „nachui“, ir tie þodþiai laikosi ten ilgai arba visada.


Psefdonymai

Kai kurie minëtø autoriø, raðanèiø apie kinà culture.lt portale – tik pseudonimai. Ið vienos pusës gerai, kai neþinai, kas tikrasis autorius, nes tada skaitai já be iðankstinio nusistatymo. Bet kam tada ir pseudonimas reikalingas? Nepasiraðinëtø visai ir ramu bûtø. Bet gi pasiraðinëja kaþkaip, vadinasi nori savo raðliavø autorystës kaþkokio tæstinumo. Ið kitos pusës – kaþkas þino, ir daþniausiai mëgsta tai praneðti, prikiðti, þmogaus tikroji asmenybë per daþnai tampa jo silpna vieta, nes kai þinai tikrà vardà ir pavardæ arba kitus pseudonimus – daug skaudþiau skamba áþeidimai. O áþeidinëtojai beveik niekad neprisistato. Besiplëtojant pseudonimø þaidimams, tie patys autoriai gali pasivadinti vis skirtingais vardais. Gal Jonas Ûbis yra ir Stepokas Strolia ir Antanas Lapë, o gal Ozolas yra ir Beresnevièius ir Ðliogeris? Nesuprantu viso to karnavalo, kaip nesuprantu ir daugelio iðsilavinusiøjø „aukðtø“ fraziø, komentatoriø ir komentarø, bet ir nesitikiu suprast ir labai nesistengiu suprast, nes jie manim taip pat per daug nesidomi. Plyðys tarp kartø ar kà...

O culture.lt puslapyje apsilankykit jei nors kiek kinas domina. Tikrai naudingø raðliavø ten yra.

Bus daugiau...

2004 m. liepos mën. 13 d.