o gal Viktorą paskiriame kultūros ministru?

Sveiki gyvi, palytikos gerbėjai,

Pribrendo reikalas parašyti naują mano minčių apžvalgą, nes einu kitą savaitę atostogų ir nenoriu Jūsų, biezdariai, palikti be mano pamokančio žodžio.

Kas gero įvyko mūsų šalelėje per paskutines kelias savaites? Na galiu paminėti senbernių mytą, kuris nusisekė ypač puikiai, bet šį kartą ne apie tai.

Pas mus, gerbiamieji, taigi yra gimdoma vyriausybė, o vyriausybę suformuoti – ne ant kelmo šokinėti, darbas atsakingas ir reikalaujantis didelių materialinių, psichologinių ir fizinių resursų. Iš karto galime pastebėti porą dalykų, kurie netelpa į sveiko proto ribas.

1. Meras "goroda heroja" Kėdainiai Muntianas siūlomas vidaus reikalų ministru. Nelabai supratau šios vietos, ką žmogus, turintis patirties vadovauti tik miesteliui "in the middle of nowhere" veiks šiame poste? Ar galima teigti, kad jis supranta, kuom Policijos departamento darbas skiriasi nuo ministerijos? Ar tokiam žmogeliukui galima patikėti darbą su slaptais dokumentais? Galų gale, kiek metų Darbo partija veikia Lietuvos politinį gyvenimą ir kiek šios partijos atstovų užima aukštus postus šalies teisėsaugoje, kas bent jau iš bėdos garantuotų nors minimalų šansą, kad bus surinkta galinti dirbti ministro komanda? Atsakymai į šiuos klausimus verčia mane išsiviepti Monos Lizos šypsena. Iš viso, stebint pirmas batalijas dėl vyriausybės sudėties pasitvirtino viena sena tiesa – Lietuvoje yra tik viena partija, kuri turi pakankamai kandidatų į visus galimus postus, t.y. ta pati vienų keikiama, kitų giriama socialdemokratų kartu su katašuniais partija. Štai čia, manau, ir yra ta priežastis, dėl kurios suvirintojas taip nuolankiai atstatė savo kaktą Braziaus sprigtams, nors laimėjo daugiausia mandatų ir kartų su visais naujo Seimo marginamais iš bėdos galėjo bandyti imti vyriausybę. Jis tiesiog suprato, kad tokia iš miestelių merų sudaryta vyriausybė pratrauktų maksimum metus, po to būtų sumaišyta su purvais, išjuokta, išvoliota degute ir plunksnose bei paleista po gatves lakstyti. O toks scenarijus į Viktoro planus neįeina, nes jis vis tiek galvoja apie kitus rinkimus. Tokią mano konspiracijos teoriją patvirtina vienas faktas – prieš, per ir iš karto po rinkimų Darbo partija gyrėsi, kad gali sudaryti vos ne 129 galimų ministrų kabineto narių sąrašus, kai atėjo laikas formuoti vyriausybę, jie kol kas turi tik vieną atitinkantį reikalavimus ir abejonių nekeliantį kandidatą – Padaigą (sveikatos ministras mol bus). Svarščikas neapskaičiavo, kad ministrų kandidatūros dar turi praeiti VSD patikrą bei Prezidentūrą, kurios vaidmens viešai kol kas mažai matosi. Gal ir pasikartosiu, bet man bus gaila svarščiko, jei jis vis dėl to taps ūkio ministru. Įdomu, kada prasidės pirmieji skandalai jau vien dėl tokios paprastos priežasties, kad jis pasirašinės dokumentus pusės jų prasmės nesuprasdamas?

2. Antra mano ironišką ir aplinką linkusią niekinti personą privertusi isteriškai kvatoti naujos vyriausybės sudarymo aplinkybė – DANUTĖ KAZIMIERA VAMPIRE SMILE – ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ. A jomajo, dar iki šiol nevalingai išsišiepiu apie tai pagalvojęs. Žinote kas mane džiugina? Ogi tai, kad Prunskienės politinei karjerai šakės, jei ji pradės eiti šias pareigas. Aišku, ji gal spės pasidaryti babienės prieš išlėkdama iš šio posto, bet į kitus rinkimus ji su savo pseudo lyderiais gali net neiti. Man įdomiausia bus, kai kokį pavasarį rednekai vėl išeis ant kelių, reikalaudami babienės, o Kazimieros podchalymas Ramonas eis jų priekyje, taip vėl „solidarizuodamasis“ su liaudimi. O prieš ką jie eis? Ogi prieš tą pačią Gintarinę ledi. Ką ji tada sakys? Variantas A (nerealus) „chebra, supraskite, pinigų juk nėra, iš kur mes juos išknisime?“; variantas B (realus) „aš nekalta, vyriausybė manęs neklauso, babienės neduoda, skersą ant manęs deda ir man ant nugaros per posėdžius dartais žaidžia“. Tik va pažiūrėjus į bendrai susiformavusią tradiciją galima pastebėti, kad rednekų tokie žemės ūkio ministrų graudenimaisi jau neveikia, jie dažiausiai reikalauja ministro skalpo, bo, pasirodo, žemės ūkio ministrai Lietuvoje spausdina babkes ir kitaip pildo Lietuvos biudžetą. Pažiūrėsim ką pseudo ekonomistė paporins tokioje situacijoje.

3. Yra vis dėl to vienas įtrūkimas ir socdemų monolite, tiesa, pakankamai nežymus ir nereikšmingas. Kažkas tais prisikabino prie aplinkos ministro Kundroto ir kandidato į švietimo ministrus Vaitkaus. Kol kas Braziaus veide tvyro ramybė ir priešus virškinančio kanibalo mina, tačiau problemą bandoma spręsti. Man klausimas kilo kitas – kas najezdą ant Braziaus padarė? Ir kokios rūgšties vonioje jis baigs savo dienas? Seni vilkai moka laukti savo keršto valandos.

Ką aš norėčiau pasakyti pabaigai? Galiu pasakyti kas mane labiausiai domina – ar išmoks kada nors Lietuvos parlamentarai vieni būti pozicija, o kiti opozicija? Nes iki šiol susiformavusi praktika verčia tikėtis geresnio – pozicija blokuoja visas opozicijos iniciatyvas, nors jos ir visai pakaltinamos, opozicija atsilygindama krylina matom poziciją ant kiekvienos pakampės. Kas iš to gero? Nieko. Tiesiog seimūnai daug energijos išleidžia kurdami naujus penkiaaukščius woodoo prakeiksmus savo oponentams, o darbas stovi. Tačiau kažkaip man niežti kairį pautą, kad tokia pažanga šios kadencijos Seime mums negresia, netgi atvirkščiai - dar nežinant Seimo rinkimų rezultatų jau buvo aišku, kad konservai niekada nesikalbės ir nepritars Darbo partijai, ta tuo pačiu atsilygins konservams, socdemų meilė konservams irgi seniai žinoma, Prunskienė su konservais ant peilių dar nuo 1990 metų. Liko tik du visiškai antagonistiniai, nesuklasifikuojami ir nepriskiriami jokiai stovyklai naujo Seimo dariniai – liberalcentristai, kurie kalbasi su visais ir liberaldemokratai, su kuriais niekas nekalba. Štai tokį politinį gyvenimą mes stebėsime kitus keturis metus, bus įdomu, bet Kauno Žalgiris vis tiek geriau.

Ate, bedieviai.

2004 m. lapkriļæ½io m?n. 19 d.