Nieko čia juokingo, blyn...

Laba diena, giminės ir artimieji,

Apsibrėžus tokias savo baigiamojo darbo temos ribas praktiškai nelieka nieko, kuom būtų galima tūlą pilietį privilioti prie spaudos kioskų ar žydrųjų ekranų („Atleisk“ ir pornografija is not the subject of this monography).
Pakalbėsiu apie labai subjektyvų iš vertinimo pusės reiškinį – humorą Lietuvos masinėse informavimo priemonėse.

Humoras yra universali priemonė, kurią visame pasaulyje naudoja visi įvairiais tikslais, randanti savo pritaikymą nuo higieninių paketų reklamos iki politinių rinkimų kampanijų.
Tuo pačiu pasaulyje yra sukaupta milžiniška patirtis bei potencialas vystyti šią žmonių laisvalaikio užimtumo sritį, tačiau situacija ant Marijos žemės mane kartais neramina.

Žvelkime į pavyzdžius. Yra tokia šalis Rusija, kuri valdo daug naftos, gerulių, alkagolio bei kitų gerų dalykų, bet vis tiek amžiais alkana. Tačiau this is not an issue. Kalbu apie tos šalies žiniasklaidos pateikiamus tam tikrus pramoginius produktus. Aišku, mano oponentai suės mane su fekalijomis aiškindami, kad ten visai kita babienė, bet nors šį kartą pabandome apie šį gyvenimo nuodą nemąstyti. Taigi, sritis, kur Lietuvos mass media gaus nuo Rusijos dar kokį 100 šviesmečių – humoras. Iš karto apsidraudžiu – nekalbu apie Reginą Dubovickają ir jos podchalymus. Ką Rusijos televizijos gali pasiūlyti alkanam ir pusiau apspangusiam nuo vodkės statistiniui rinkėjui? Prašau – KBH, Žvaneckis, Zadornovas ir dar kokia 15 laidų ir autorių – satyrikų, kurie netgi tokį rusofobą kaip kad aš prikausto prie TV (tiesa pas mane Wilno nėra kabelinės, tad šis džiaugsmas būna tik nuvažiavus pas mamą). Šios laidos ir autoriai varijuoja ir improvizuoja temomis nuo bobutės tapkių iki to, kaip galima gerti antifrizą iš jo pašalinus sunkiuosius radikalus iki tam tikros temperatūros atšaldyto laužtuvo pagalba. Žmogus sėdi, klausai, juokinga.

Lietuvos televizijose kūdikis mirė dar nepradėtas. Buvo bandymas realizuoti tam tikrą komandinio humoro šou projektą, vadinosi tai berods „Auksinis liežuvis“ ar kažkas panašaus, kur Sėjūnas pod zvukami dj`ėjasov pradėdavo laidą, kurią dažniausiai užbaigdavo kažin kokia tais kaimiečių crew su bajeriais apie antrą galą (nesakau, kad tai blogai, bet ten buvo patetiška) bei dažnutėmis apie tai, kad Lietuvoje valdžioje visi vagys ir nekelia bulvių supirkimo kainų. Tada vėl Dj`ėjai ir viskas lyg niekur nieko, laimi komanda rednekai iš šūdaduobės. Visi juokiasi, eteris vos ne geriausio laiko, laida užsiraukia nes turbūt net laidos prodiuseriams pasidarė koktu nuo to, ką jie sukūrė. Buvo bandymas pritraukti ir kitokią auditoriją įtraukiant į šį farsų konkursą ir Radio Show crew, bet ar tai jie tingėjo, ar jiems trūko žirklių gintis nuo juos supančių rednekų, bet net šie mano mėgstami juodojo humoro atstovai ten atrodė kaip beisbolke per V ir VI stuburo slankstelį perpisti mazuroniai.

Nors gal visai palaidoti Lietuvos humoro žanro dar negalima – juk mes turime glorious „Dviračio šou“. Ši kompanija mane vis dar sugeba nustebinti naujienomis. Jie laikosi labai teisingo strateginio kelio – samdo naujus veidus, kuria naujus personažus, o idėjas semia iš nesibaigiančio Lietuvos freek show šaltinio – politikos. Aš jau kokius 5 metus galvoju kada jie išsikvėps, bet tie tik bac ir žiū jau jiems kuria tekstus ne vien tik H. Mackevičius, bet ir koks tais Marijonas visų bobų čempionas arba nuoširdus konservatorius Algis. Deja, bet ši laida yra greičiau išimtis Lietuvos TV padangėje. O kai gerai pagalvoji, tai turbūt vienas iš nedaugelio originalių Lietuvos TV produktų, o ne kokios nors užsienio šalies TV kopija (Ali Dj Momo J šapro show).

O.k., kitas, atrodo, daug mažiau žmoniškųjų resursų reikalaujantis, TV šou žanras - autorinis satyros atlikimas. Na ir kas gi ir kaip bando praskaidrinti mūsų kasdienybę šmaikščiais monologais bei mizanscenomis? Pradedu vardinti – Šilanskas (a la tai kažin koks tais kažin kokių tais anekdotų iš www.anekdot.ru perpasakotojas), Orlauskas (tų pačių anekdotų pasakotojas tik extended version), Šapranauskas (dabar jis Ali Dj Momo J), Zavaliauskas (aš irgi galiu užsidėti bobišką sijoną bei skarelę ir pasakoti tuos pačius anekdotus iš www.anekdot.ru), rednekų humoro aukščiausia forma „Miesčionys“ (vienas kalba gavusio (stipriai) per pautus balsu, kitas – suknelė ir skarelė a la Zavaliauskas, trečias vaidina glušių iš kaimo, bet jam tai taip natūraliai išeina, kad susidaro įspūdis, kad jis ir yra kretinas). Visiems juokinga, Humoro (humoro?!!) žygiai per Lietuvą renka pilnas sales, BTV transliuoja juos vakarinėje programoje, kai neturi reklamos užsakymų ir paxius jau nušalintas.

Klausimas – ar yra kas Lietuvoje rašo satyrą? Yra. Vienas žmogus – gyvas klasikas Erlickas. Kur jį galima išgirsti? Atsakymas – per jo 50 metų jubiliejų, kartais per LNK sezono atidarymą bei dar kokią tais super trooper pseudo intelektualią laidą su bandymu juokauti – pvz. per LNK sezono atidarymą.
Kur jo negalima pamatyti?
Atsakymas – per kitas laidas, kurios bando juokinti.

Aišku, galiu atrodyti kaip teisininkas filologas bandantis prisikabinti prie kiekvieno žodžio, bet manau, kad bent jau iš pagarbos žiūrovui Lietuvos televizijos galėtų išnaudoti bent jau šį vieną turimą originalų autorių. Ar vis dar manoma, kad geriausias humoras, kurio reikia visiems Lietuvos žiūrovams yra amerikietiškos ar rusiškos serialinės komedijos, kur už kadro kas nors juokiasi ("vedęs ir turi vaikų" is not the subject of this monography)? Be to yra dar tokia šalis, su puikiu, man gal net labiau vežančiu humoru – Didžioji Britanija. Ką mes matėm? Rodė Byną. Seniai. Rodė Bliakaderį. Dar seniau. Rodė Folčio viešbutį. Šį su chebra prisimenu tame pačiame kontekste kaip ir bandeles su cinamonu po 5 kapeikas mokyklos valgykloje. Kur Monty Python?

Čia buvo mano šauksmas tyruose. Ką reikia daryti, kad šis šauksmas būtų išgirstas? Teisingai – išrinkti mane į Seimą. Balsuokite už sąrašą 23 – Maiklo Džordano ir Dalai Lamos koaliciją „Už tritaškių liniją už 7 metrų“.

Vsio, blyn.

2004 m. spalio m?n. 12 d.