Euro (melo)drama – mitai ir faktai

Litas ir euras

Agitacinė Vyriausybės kampanija iš esmės naudojo du pagrindinius argumentus euro įvedimo reikalingumui pagrįsti: įmonėms, prekiaujančioms su eurozona, sumažės valiutos keitimo kaštai, todėl jos taps konkurencingesnės ir tai, kad įvedus eurą, Lietuva pasidarys patrauklesnė investuotojams.

Tokie argumentai galėjo įtikinti nebent vaikus. Visų pirma, kaip žinome, litas yra tvirtai susietas su euru kursu 3,45lt:1eur. Todėl Lietuvos bankas jau kelis metus nebevykdo savarankiškos monetarinės politikos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, eurui kylant JAV dolerio atžvilgiu, proporcingai kyla ir lito vertė. Eurui krentant britų svaro atžvilgiu, krenta ir litas. Išvada daugiau nei paprasta – mes jau dabar faktiškai turime eurą, nes Lietuvos bankas nenaudoja jokių galimų instrumentų įtakoti lito kursą vienos ar kitos pasaulio valiutos atžvilgiu. Mes, kaip sakoma, “pririšti”. Tad argumentas, kad esą įvedus eurą, mes būsime patrauklesni investuotojams, subliūkšta – patrauklesni investuotojams mes taptumėme ne pakeisdami vieną kupiūrą kita, o tiesiog optimaliai sureguliuodami mokesčius ir žlugdančius verslumą įstatymus.

Tiesa, įmonėms, prekiaujančioms su eurozona, valiutos keitimo ir bankinių operacijų kaštai sumažėtų (ir – sic! - joms garantuotų didesnius pelnus) – antras pagrindinis argumentas. Ar mes Lietuvoje turime liberalų vyriausybę? Ką jūs, juk tai socialdemokratai ir Darba parcija, darbo žmonių gynėjai, kurie euro agitacinėje kampanijoje apie naudą jiems kažkaip užmiršo. Dar belieka pridėti tą faktą, kad įvedus eurą, daugelis verslininkų tikrai pasinaudotų galimybe kainas suapvalinti į viršų, kai tuo tarpu gyventojų atlyginimai skaitine išraiška sumažėtų 3,5 karto. Kaip tokia situacija derinasi su socialdemokratiškomis solidarios visuomenės idėjomis, spręskite patys.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad jeigu kas nors ir buvo suinteresuotas greitu euro įvedimu, tai tik stambusis verslas ir dabartinė jo interesams atstovaujanti vyriausybė. Užtenka pasižiūrėti sociologines apklausas, pagal kurias du trečdaliai Lietuvos žmonių pritarė Europos Komisijos sprendimui neleisti Lietuvai įsivesti euro. Taigi jau ne pirmą kartą Lietuvos valdžios prioritetai išsiskyrė su Lietuvos piliečių interesais.

Mitai

Pagrindinis mitas, kuriuo dabar remiasi valdantieji, yra tas, kad Lietuva atitiko visus Mastrichto kriterijus euro įvedimui. Valstybės skola – leistinose ribose, netgi gerokai žemiau, biudžeto deficitas patenkinamas, infliacijos rodiklio neatitikome keliomis šimtosiomis procento dalimis. Tad Komisijos sprendimas – politinis, o ne techninis, ir todėl nesuprantamas. Iš techninės pusės su tuo būtų galima sutikti.

Tačiau visiškai nesigirdi svarstymų, kas lėmė būtent tokį “politinį” sprendimą. Nes pradėjus tai svarstyti, Vyriausybei liktų tik vienas kelias – atsistatydinti.

Faktai

Taigi – dvi varžovės: Slovėnija ir Lietuva. Viena euro įvedimo distanciją įveikė su medaliu, kita buvo diskvalifikuota prie pat finišo. Norint suprasti priežastis, nieko nėra paprasčiau. Sėdu prie interneto ir atsidarau CŽV sudarytą 2006 m. Pasaulio žinyną (CIA World Factbook 2006). Užtenka vos kelių Lietuvos ir Slovėnijos statistinių rodiklių palyginimo, kad “politinio” Komisijos sprendimo priežastys taptų aiškios.

Migracijos koeficientas:

Lietuva: -0.71/1000 gyventojų
Slovėnija: 0.88/1000 gyventojų

Bendrasis vidaus produktas (BVP):

Lietuva: 50.12 mlrd. dolerių
Slovėnija: 42.26 mlrd. dolerių (čia taip pat reikėtų pažymėti, kad Slovėnijoje gyvena tik 2 mln. gyventojų, kas labai gerai atsispindi žemiau esančiuose rodikliuose).

BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui:

Lietuva: 13,900 dolerių.
Slovėnija: 21,000 dolerių.

O dabar pasižiūrėkime ES statistinės tarnybos Eurostat ir mūsų Statistikos departamento duomenis apie atlyginimus šiose šalyse.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje (skliausteliuose po mokesčių)

420 eur (300 eur).

Vidutinis mėnesinis atlyginimas Slovėnijoje (skliausteliuose po mokesčių)

1220 eur (780) eur.

Išreiškus litais, sužinome, kad vidutinis lietuvis per mėnesį į rankas gauna 1035 Lt, tuo tarpu slovėnas: 2693 Lt. Tik 2,5 karto daugiau.

Aiškesnių skaičių būti negali. Todėl neverta apsimestinai pykti ant Komisijos. Skaitykime jos pranešimą tarp eilučių -“valstybė, nesirūpinanti eilinių savo piliečių gerove, negali būti laikoma patikima eurozonos nare.” Tik tiek. Savo piliečius gerbianti vyriausybė po tokio verdikto nedelsdama atsistatydintų.

Apskritai, didžioji dalis mūsų valdžios viršūnėlių (“elitu” tegul juos tevadina ne mažiau “elitiniai” bulvariniai žurnalai) vykdomos europinės politikos, primena vaikų žaidimą spalvotomis kaladėlėmis, dar nepažįstant ant jų užrašytų raidžių. Mes neskaitę vienbalsiai ratifikuojame Europos konstituciją. Na ir kas, kad kitur dėl jos vyksta audringos diskusijos. Mes vėl beveik vienbalsiai panaikiname išimtinę Lietuvos banko teisę į pinigų emisiją. Dėl tų spalvotų popieriukų su tiltais ir langais, vadinamų eurais. Net neabejoju, jei kur nors Komisijoje gimtų idėja nacionalines vėliavas pakeisti žvaigždėta ES vėliava, mes vėl būtume pirmieji, atsisakę savo trispalvės. Nes panašu, kad kol kas mūsų valdžia europietiškumą suvokia tik kaip žongliravimą simboliais, o ne solidarumu ir visuomeninės gerovės kūrimu pagrįstą gilią atsakomybę savo žmonėms.

Ach, bet juk tiesa – nuo liepos 1 d. gyventojų pajamų mokestis sumažės nuo 33% iki 27%!
Gaunančiųjų minimalią 550lt algą piniginės pasipildys net 16 lt, tuo tarpu gaunančiųjų 3000 lt (ant popieriaus) – 162 Lt.

Jeigu Lietuva nusipelnė tik tokios “socialdemokratinės” politikos; tuščia jo, to euro - ar su juo, ar be jo, geresnio gyvenimo čia dar ilgai nebus.

2006 m. geguļæ½ļæ½s m?n. 21 d.