Banginiai prie Raudų sienos: MATISYAHU/I LOVE YOU BUT I’VE CHOSEN DARKNESS/PRINCE/MORRISSEY

MATISYAHU – YOUTH’ 2006

* * *



Akies krašteliu užkabinęs televizoriuje trumpą Matisyahu pasirodymo ištrauką, supratau, kad privalau išgirsti daugiau. Todėl čia – antras izraelito hasido-ortodokso iš JAV albumas “Youth”. Zuroffai, tau linkėjimai.

Gimęs kaip Matthew Miller, Matisyahu nerado gyvenimo prasmės, kol nenuvažiavo į Izraelį. Ir nuo tada tapo uoliu hasidu, nutarusiu naują religinį patyrimą perkelti į Bob Marley įtakomis gausiai infiltruotą savo muziką. Toks šešiakampis krikščioniško roko variantas. Na ir žinoma, retas scenoje imidžas.

Paties Matisyahu žodžiais, “Youth” skirtas ne vien žydiškai auditorijai. Tekstuose, be abejo, Mount Zion, Jerusalem, Sons and Daughters of Abraham ir kiti dalykai, į kuriuos valgantys kiaulieną gali nekreipti didelio dėmesio. Tuo tarpu muzika – pakankamai smagiai ir meistriškai atliktas reggae, tinkamos balso intonacijos, kurias deja pernelyg dažnai užgožia nuobodžiai saldžios pop-hiphopo (a la Matafix “Big City Life”) variacijos.

Man smagiausiai susiklausė ttulinis albumo gabalas “Youth”. Išgirsti nors vieną kartą patarčiau. Juolab artėja reggae laikas – vasara.


I LOVE YOU BUT I’VE CHOSEN DARKNESS – FEAR IS ON OUR SIDE’ 2006

* * * *



Sprendžiant iš grupės ir albumo pavadinimo ilgio, šie amerikiečiai mokykloje buvo geri humanitarai, nesibodėję netgi Virginia Wolf. O jų leidybinė firma, kas jau šiame puslapyje tampa tendencija viena ar kita prasme, yra Secretly Canadian. Sumoje gauname keturias žvaigždutes.

Kaip ir viskas dabartiniame pasaulyje, kur ieškoti ir rasti tetrunka akimirką, jų muzika jau atrodo kažin kada išgyventa, sukurta, ir paleista į apyvartą generuoti naujus išgyvenimus. Joy Division ir Editors ir mažumėlę "Arcade Fire": paslaugiai man praneša penklinėmis bėgiojantys neuronai. Dar po kiek laiko suprantu, kad “I…Darkness” yra puikiai įvaldę atmosferinį skambesį ir ištęstas gitaras (neuronas tvirtai įsikimba į “M83’).

O dar vėliau jie pulsuoja ir taiko į širdis juodo krepo kaspinėliais papuoštas strėles iš niūrių labirintų. Žavus reginys poilsio nuo savęs ir visų kitų vakarui.

Strėlės žudikės – “Lights”, “We Choose Faces”, “If It Was Me”.


PRINCE – 3121 ‘ 2006

* * * *



Apie šį improvizacijos genijų jau greičiausiai yra prirašyta ne viena enciklopedija, tad labai nesikartosiu, paminėdamas tik vieną dar iš paauglystės užstrigusį faktą, kad Prince’o ‘Purple Rain’ reskeptabilaus amerikiečių muzikinio žurnalo “Billboard” buvo įvertintas kaip vienas iš didžiausią įtaką visai 8-ojo dešimtmečio muzikai padariusių albumų. Sekso turisto iš kitos planetos įvaizdį prilaikantis Prince po to ilgokai maudėsi šlovės voniose, dar po kelių metų dėl įvairių priežasčių teko jas pakeisti purvo procedūromis. Atrodė, Prince’as, sėdęs ant naujų idėjų dietos, ekstravagantiškai trokšta pasikeisti lytį, tačiau pavyko pasikeisti tik pseudonimą į Symbol ir ilgam laikui išnykti iš melomanų akiračio.

Panašu, kad su “3121” Prince turi neblogą šansą supurtyti tą šokių muzikos scenos dalį, kurią dabar yra niekingai uzurpavę ass-shaking, bling-bling, sports-car, grandinių ir išvirusių kokse smegenų kultivuotojai. Jau nekalbant apie tuos žmones, kurie vertino ir vertina kokybišką popmuziką.

Man retokai tenka prisėsti prie tokio įspūdingo electrofunk/soul ir r‘n’b kokteilio, koks yra šis albumas, tačiau išvada viena: ledo namie jį atvėsinti gali ir neužtekti.

“Lolita”, “Incense and Candles”, “The Word” – 3. Dar 1, 2, ir 1 šio meistro šedevriuką čia turėtumėte be vargo surasti.


MORRISSEY – RINGLEADER OF THE TORMENTORS’ 2006

* * * 1/2



Morrissey’us man kažkodėl seniau visai nelipo prie širdies – laikiau jį tokia pasipūtusia britų žvaigžde sudaryta iš Sinatros/Mercury/Williamso charizmos atplaišų. Leiskite šias praktiniu metodu nepatikrintas asociacijas paaiškinti iš karto: Morrissey seksualus ir elegantiškas kaip Sinatra; jo balso, kaip ir Fredžio, nesumaišysi su niekuo, ir gal kaip tik dėl to jis spinduliuoja tokią pačią minios valdymo energetiką kaip Robbie Williamsas. Išties, Morrissey – tai britų proproRobbie, tik su amžinu gyvenimo prasmės ieškojimu ir neradimu savo tekstuose.

Grįžti po 7-erių metų pertraukos niekam nebūtų paprasta, tačiau Morrissey tai gana sėkmingai padarė 2004-aisiais išleisdamas naują albumą. Įsidrąsinęs daro tai ir 2006-aisiais.

Ką gi – tas pats unikalus balsas, gerai stadionuose skambantys gitarų rifai, melancholijos kupini tekstai ir būtų tiek. Ar pakanka? Patosu patvinkusi “Ringleader…” konstrukcija pajėgi girgždėdama išridenti bent du rimtai atrodančius smogikus:

“You Have Killed Me” ir “I’ll Never Be Anybodys’ Hero”. Toliau – maloniai susiklausantis fonas. 47-erių Ex-The Smiths lyderis vis dar formoje.

2006 m. balandļæ½io m?n. 21 d.