Laikas pabūti piktiems – skiriama Lietuvoje išnykusiam metų laikui: THE PEELS / GEOGRAPHY / STRAPPING YOUNG LAD

THE PEELS - “THE PEELS” '2005

* * ½

Garažiniai žvėriukai iš San Francisko savo aštriais rifais taikosi nuplėšti mums ausis. Aštuonių kūrinių debiute jie įrodinėja, kad yra ne blogesni už White Stripes, bet reikia pažymėti, kad įrodymuose esama spragų. Nors kiekvienas trijų akordų ir minučių uraganinis galopas kartu su lėktuvo variklius perrėkiančiu Roby Miller balsu gali sudeginti velniop visą jūsų namų garso sistemą, tačiau norėtųsi, kad daugumoje kompozicijų jie tą darytų išradingiau. O šį kartą iš bendro konteksto išsiskiria tik Lay - termobranduolinis artėjančios(?) vasaros punk užtaisas (būtent dėl šios dainos The Peels recenzija atsidūrė čia) ir Push You Away. Jeigu albume būtų dar bent trys panašūs į šiuos gabalai, sakyčiau – revoliucija. Bet kol kas sakau tik – prakaituota pogo naktis suplėšytais marškiniais. Oi!

GEOGRAPHY - “LIFE IN BINARY” '2005

* * * ½

Praėjusioje recenzijoje apžvelgiau ramų exFugazi vokalisto Ian MacKaye projektą The Evens ir šiek tiek apgailestavau dėl energijos trūkumo šiame šiaip neprastame albume. Todėl tuo džiugiau dabar pristatyti grupę, kuri savo muzika labai primena Fugazi keltas audras. Geography - Pensilvanijos debiutantai – pakankamai aršūs, kad priartėtų prie metalinių teritorijų ir pakankamai techniški, kad išsilaikytų indie hardcore rėmuose.

Vos pusvalandžio trukmės mini-albume – septynios kompozicijos, pagal kurias norisi spardyti sienas ir laužyti kėdes, kartas nuo karto sustojant paklausyti įdomesnių “nuvažiavimų”. Geography turi ugnies ateičiai, tačiau šį kartą vertinti jų geriau negaliu dėl kai kur jaučiamo per didelio pataikavimo technikai emocinio dainos fono sąskaita, ir neleistinai ilgo “hardkorinio” formato grupei paskutinio gabalo The March (7:54). Dar vienas dalykas, sukėlęs dviprasmiškus jausmus – aiškiai girdėti, kad įrašas darytas ne pačioje geriausioje studijoje. Viena vertus, tai skamba labai ok turint omenyje HC kultūros idėjas, kita vertus – vietomis iš garsų norisi daugiau “mėsos”. Gal tiesiog viskam dar reikia šiek tiek laiko...

Asmeniniai favoritai (su fugasų kvapeliu): The Seraph and Her Ghost, And The Dead Shall Mock The Earth.

Ištraukos kažkur čia:

http://www.purevolume.com/geography

http://www.geographymusic.com/

STRAPPING YOUNG LAD - “ALIEN” '2005

* * * * ½

Turiu iškart prisipažinti – nesu didelis metalinės scenos gerbėjas, juolab žinovas. Jeigu atidžiai skaitote rubrikų anotacijas, tai turėjote pastebėti, kad dar prieš pradėdamas “senberniuose” rašyti apie muziką, iškart pabrėžiau, kad apie metalą nerašysiu. Išskyrus vieną “nebent” - Devin Townsend. Būtent šis veikėjas kažkuriuo savo soliniu albumu privertė mane kai preikiant papurtyti galvą, kuri nebuvo kratyta nuo senovinių 1991-ųjų Sepultura albumo klausymo laikų.

Pagaliau, pirmojo senberniai.com gimtadienio proga džiaugiuosi galėdamas ištesėti savo pažadą Devin Townsend ir jo dabartinės grupės Strapping Young Lad atžvilgiu – juolab, kad jie yra to visiškai verti. Ką čia slėpti – per šiuos metus paslapčia buvau pasigrojęs (su mintimi, kad gal pramuš) kelis black ir grind pakraipos albumus, bet po kelių minučių tekdavo juos jungti lauk:) Tačiau Strapping Young Lad atveju yra visiškai kitaip – esu tvirtai įsitikinęs, kad šių kanadiečių ketvirtas albumas sudomins ir netgi patiks kiek įmanoma platesnius muzikinius horizontus aprėpti mėgstantiems žmonėms. Jau nekalbant apie ištikimus šio žanro mylėtojus. Alien - tai pikta, įdomi ir techniška kelionė po iš karto kelis metalinės muzikos žanrus – nuo black iki progressive, nuo atmospheric iki industrial. Atskiro įvertinimo nusipelno puikus Devin Townsend vokalas – jeigu jau The Peels vokalistą apibūdinau kaip galintį perrėkti lėktuvą, tai Devinas nušluotų nuo žemės paviršiaus visą Baikonūro kosmodromą su startui parengtomis raketomis. Balsas, skirtingai nuo daugelio kitų brutalios muzikos grupių, čia nėra vien tik riaumojantis fonas bendroje garso sienoje, tačiau tarnauja kaip savitas, išryškintas instrumentas, nuo žemo riaumojimo sugebantis pakilti iki operinių aukštumų (šiose vietose man tai labai primena Angel Dust laikų Faith No More).

O kur dar kaip kulkosvaidis kalančios dvigubos bačkos, klavišinių palaikymas ir vaikų choras!

Tiesą, kad visi genijai yra šiek tiek pakrikę, Strapping Young Lad be didesnių pastangų įrodo iš abiejų pusių – pradedant Devino nervų sistemos būkle ir jo narkotinėmis kelionėmis (smoking weed like they’re going to stop growing it) ir baigiant puikiu bet kurios metalinės diskografijos papildymu - Alien. Albumas, kurio pyktyje paskęsta nuosavas pyktis ir ateina ramybė.

Asmeniniai favoritai - Love? ir Possessions.

www.strappingyounglad.com

2005 m. geguļæ½ļæ½s m?n. 11 d.