Jei lietuviais esame gimę…

Būna, kad meilė sutirpdo tautinį barjerą: kuriama mišri šeima, kuri jau silpnina saitus su sava tauta kitos tautos naudai. Likimo nublokštas į tolimą Ustiužnos užkampį Rusijoje, Vincas Pietaris rašė, kad jo gerų darbų skrynelė, kai būsianti atidaryta Amžinybėje, pasirodysianti tuščia. Viena didžiausių savo nuodėmių jis laikė savo mišrią santuoką. Tačiau, jei bandytų ją niekinti, nutraukdamas santuoką, rašytojas tokį žingsnį pavadino didesne nuodėme. Savo vedybas jie pateikė kaip blogą pavyzdį, kitiems tokios klaidos siūlo išvengti. Tautinį atgimimą skatinančia veikla, patriotiniais raštais V.Pietaris už tautinę nuodėmę atliko labai didelę atgailą, o jo, kaip gydytojo, tikrai pasiaukojama veikla tą skrynelę užpildė kilniais darbais. Ar pasiekė rašytojo persergėjimas mūsų laikus, matome santuokų biuruose, žiniasklaidoje, artimoje kaimynystėje. Vien vardų ir pavardžių skirtinga kilmė rodo, kad mišrios santuokos nebelaikomos tautine nuodėme, kaip nebelaikoma tikra nuodėme gyventi nesusituokus ar kaip tiems žvirbliams poruotis kas pavasarį.

Algimantas ZOLUBAS

2004 m. birļæ½elio m?n. 17 d.