Mitai apie imunitetą

Per medicininę apžiūrą pirmiausiai reikia atlikti imuninių deficitų diagnostiką.

Visiškai nebūtina, juo labiau kai tam nėra aiškių priežasčių. Dažnai tokios apžiūros skyrimas aiškinamas tuo, kad jis nemažai kainuoja ir yra naudingas mokamiems centrams.

Visos ligos – dėl susilpnėjusio imuniteto.

Natūralu, kad imuninė sistema kiekvieno žmogaus gyvenime vaidina didžiulį vaidmenį ir yra viena svarbiausių sistemų. Tačiau šis teiginys nėra visiškai teisingas. Iš dalies tai atitinka tikrovę, bet dažniausiai ligai vystytis reikia kelių faktorių, iš kurių vienas gali būti ir imunitetas. Yra ir tokių ligų, kurios vystosi nepriklausomai nuo imuninės sistemos būklės, tačiau vėliau ją susilpnina (cukrinis diabetas).

Infekcines ligas imunitetas įveikia pats.

Šis mitas taip pat iš dalies grįstas realiais faktais – imuninė sistema pati įveikia daugelį virusų ir bakterijų. Deja, net ir labai geras žmogaus imunitetas nepajėgia atsilaikyti prieš masišką daugybės virusų ir bakterijų ataką ar pasipriešinti galingiems tokių ligų, kaip dizenterija, šiltinė, cholera ir kt., sukėlėjams. Jeigu mikroorganizmai įveikė apsauginį barjerą, reikia padėti imuninei sistemai ir gydyti prasidėjusią ligą. Sprendimą, ką būtent tuo metu daryti, reikia priimti pagal situaciją. Kartais užtenka papildomos stiprinančios priemonės, kad imuninei sistemai būtų suteikia pagalba greičiau sunaikinti kenksmingą sukėlėją, pavyzdžiui, vitaminų. O kartais būtini antibakteriniai preparatai ar imunitetą koreguojanti terapija.

Profilaktikos tikslu būtina vartoti vaistus, stiprinančius imunitetą.

Specialistų nuomone, beveik neįmanoma vaistais sustiprinti sveiko žmogaus imuniteto. Taip yra todėl, kad preparatai, turintys sustiprinti imunitetą, orientuoti tik į ligonius ir tik kartu su konkrečios ligos vaistais. Negalima iš anksto apsirūpinti sveikatos atsargomis, o pridaryti žalos – galima. Sveikas žmogus, gerdamas tokius vaistus, gali sau pakenkti. Organizmo cheminė pusiausvyra – gana trapus dalykas, neteisingas ir ne laiku atliktas imuninės sistemos stimuliavimas gali sukelti autoimunines ligas.

Visi imuniniai preparatai stiprina imunitetą.

Tačiau, be vaistų, stiprinančių imunitetą, dar yra preparatų, kurie laikomi imuniniais, bet veikdami slopina imuninę sistemą. Šiuolaikinėje medicinoje jie naudojami per organų persodinimą, kad organizmas neatmestų svetimo objekto. Imunodepresantai skiriami ir sergant įvairiomis autoimuninėmis ligomis.

Iš gydomųjų preparatų tik imuniniai turi poveikį imunitetui.

Tai klaidinga mintis. Bet kokios cheminės medžiagos, kurias vartojate, veikia imunitetą. Nepriklausomai nuo to, koks poveikis – slopinantis ar stimuliuojantis – bus daromas imuninei sistemai, jos atneš pokyčių. Reikia nepamiršti, jog dauguma vaistų ilgai juos vartojant gali susilpninti imunitetą, todėl geriau imtis profilaktinių priemonių organizmo apsauginėms jėgoms palaikyti, kartu vartoti pagalbinius stiprinančius preparatus.

Mūsų organizmo apsauginė sistema reikalauja su ja elgtis atsargiai. Tik tada galėsime tikėtis, jog organizmas adekvačiai reaguos į daugybę ligos sukėlėjų ir deramai atlaikys net ir sunkiausius susidūrimus.

2004 m. gruodļæ½io m?n. 03 d.