Kaip išgyventi ligoninėj

Ką pasiimti

Visų pirma, ką reikia pasiimti jeigu jau esi prie mirties ir lauki greitūškės.

Greituškė - čia jum ne kokia pagalba, o tik transportas ligoninėn nuvežti ir niekas ten su jumis nesiceremonyja. Negali paeiti - tai būk malonus šliaužk, ropok ar kaip sau nori taip ir nusigauk iki mašinos – niekas tavęs kaip filme nenešios. Nebandyk aiškint, kad negaliu nes niekam ten neįdomu ir veltuj laikas gaištasi.

Prisiminkite, kad greituškėj šalta kaip lauke, skersvėjai laksto ir ligoninės priimamajame, o jeigu dar giltinė tave glosto, tai šaltis dauginasi iš dviejų. Taip kad pasiimkit ką nors šilto apsirengti į kelionę. Jeigu varai su kuo nors, tai tegu tas tavo globotojas paima antklodę, nes dar kokį pusvalandį kaip sabaka ar vargšas žydelis Osvencime būsi stumdomas šaltais koridoriais iš kabineto į kabinetą, ir niekam ten neįdomu, kad tau labai skauda, silpna, negali paeiti ir t.t. Niekas tavęs ten nenešios, nekilnos ir nepadės, kaip kad man buvo, nebent tavo draugai ir artimieji.

Kai aš pradėjau skųstis, kad labai silpna ir nerealiai skauda, dėl to negaliu atsikelti iš vežimuko, man aiškiai pasakė – "visiem čia sunku ir visi gali, kai labai nori" :).

Būtina pasiimti treningus ar pižamą, nes tais rūbais, kur gausit galėsit tik vėmalus pasivalyti, nes rūbų dydžių ten niekas pagal ūgį neskirto. Vat gausit kaip aš - kelnės vaikiškos, o švarkelis Barbei tiktų. Na aišku muilas, tualetinis popierius, kosmetika - būtini. Taipogi jeigu jau pjauti ruošiasi, tai pasiimkite kokių priemonių po skutimosi, nes ten tokia bobulė nuskus jūsų intymią vietelę taip, kad dar žaizdas savaitę gydysit. Ir be abejo - BABKĖS. Pinigų jums reikės daug ir kasdieną.

Babkės

Na štai atvažiavot jūs į skyrių. O čia viskas ir prasideda. Be pagalbos bus sunkoka išsiversti. Būtina išsiaiškinti, kas operuos (jeigu jau tai neišvengiama). Chirurgui (ir, žiūrėk, nesumaišyk su asistentu jis ten aplinkuj gan dažnai sukinėjasi), kuris ruošiasi jus operuoti, babkių siūlyčiau nepagailėti. Pagailėsi - pats po to ilgai gailėsies, nes nuo jo darbo kokybės priklausys tavo tolesnis gyvenimas. Gerai ir kruopščiai padarys - dingsi iš ligoninės greitai ir be pasekmių, patingės ir paskubės – "viskas" tau: liksi čia ilgam ir likusį gyvenimą gailėsies. Na yra tokių, kurie ir be babkių gerai padarys, ale iš kur gali žinoti, kad geras žmogus - tokių reta; siūlyčiau geriau nerizikuoti. Žinoma, specialiai nepagadins, ale ir nepersistengs. Tai va, startas 200Lt. Toliau - savo nuožiūra pagal galimybes.

Ateis dar tokis veikėjas ir prisistatys kaip anesteziologas. Na, jeigu operacija neilga ir nesiruoši reanimalkon, tai jam užteks ir 50, o jeigu ilga, sunki ir po to važiuosi reanimalkon, tai būk jam dosnus, ir jis tau išliks dosnus - nepagailės nuskausminančių, neperlenks narkatos.

Sesučių metamorfozės

Na štai operacija praėjo gerai, gulit jūs skyriuj, o čia sava tvarka. Skyriuj leidžia vaistus tokios mergičkos - seselės. Jos tradiciškai ypač žiauros, grubios, viskas joms p... ir moka jos padaryti "labai skauda". Moka jos sugadinti venas, skaudžiai, sakyčiau netgi nerealiai grubiai ir skaudžiai, leisti vaistus. Jos privalo sulašinti jums 2 litrus į abi rankas šalto skysčio nuo kurio mėšlungis pradeda tampyti. O ypač jos grubiai (įtariu, tyčia) elgsis su jūsų kateteriais, kurie styro iš venų.

Bet čia yra išeitis gan paprasta. Prie palatos yra priskirta seselė. Seselės keičiasi per parą 2 kartus – dieninės ir naktinės. Primigtynai siūlyčiau kiekvienai priskirtai seselei duoti po 10 ar 20 Lt už budėjimą, t.y. per parą 20-40lt.Viskas pasikeis labai greitai. Iš žiauriųjų nemokšų, grubiųjų kankintojų jos pavirs į švelniąsias slauges. Ir suprasit, kad moka jos neskaudžiai vaistus leisti, venas jūsų tausos ir saugos, padės atsikelti, visada pasidomės, ar neskauda, pasiūlys nuskausminančių, netgi duris atidarys ir palydės į tualetą, jeigu sunku labai. Beto, galėsit į vales spaudinėti iškvietimo mygtuką esant bet kokiam nusiskundimui ir jos tuojau pat atlėks.

Kol aš perpratau tą sistemą tai man jau venos buvo gan pagadintos, dabar gydau tromboflebitą. Pats buvau nustebęs, kai nerealiai grubi nemokša, na tokia buka ir viskam abejinga tuteišė sesutė, gavus babienės, tapo tokia gera, švelni, pašildydavo intraveninius tirpalus ir taip gerai leisdavo vaistus, kad net nepajausdavau :).O jau atsargumas tai tapo tiesiog neišpasakytas: niekada neplėš kateterių iš venų, pleistrą lups labai atsargiai, kad plaukų nerauti, nes tai gan skausminga. Gavus babkių viena seselė netgi pasiūlė išimti kateterį iš venos nes įtarė, kad jis netinkamas ir žaloja veną nors prieš tai šaukė, kad "skaudėti turi" (o skausmas blia nerealus - lygtai tau verdančią rūgštį į venas piltų) ir "niekas čia tau kateterių nekeitinės". Vat kaip būna pas mumi.

Palatos gydytojas

Dabar kitas dalykas. Yra tokis palatos gydytojas - jeigu jam neduosit babkių, jisai jum padarys taip, kaip man:
1. Nebegausit nuskausminančių nakčiai, vartysitės agonijoj pataluose, vaikščiosit tamsiais koridoriais, kaulydami pas seseles žvakučių nuo skausmo. O nuo tų žvakučių dar dabar skauda, beto kokios ten žvakutės, kai pjautinė žaizda su drenu, pulsuoja kaip ugninis skausmo krateris.
2. Baigsis jums visi perrišimai ir gulėsite su šlapiais, pusiau atlipusiais, kruvinais tvarščiais.
3. Da išviso nekreips į jus dėmesio – tuščia vieta pasijusit.

Dėl to siūlau nelaukti ir tuoj pat, kai tik galit prie jo prieiti ir kišti babkes. Bet nevalia visko duoti iš karto. Aš paskaičiavau, kad išeitų po 50Lt per dieną arba po 100 kas antrą dieną. Ypač buvo juokinga, kai gavęs babkų jis pragydo: "oj, kaip čia mes galėjom praleisti šitą berniuką neperrišę!?". Jo, kaip jis galėjo pamiršti 2 kartus iš eilės, be to, kai pradėjau skųstis, kad gerai būtų perrišti, tai apsimetė, kad manęs ten nėra ir niekas nešneka. O kai gavo babkių, tai – prašom, kiek tik norite nuskausminančių, ir diklofenakas, ir morfijus nakčiai, ir perrišimai kasdieną. Bet Sūka jau tokis biezdarius man pakliuvo! Sako, jis garsėja visoje ligoninėje, kaip ypač netikęs specialistas. Bliamba, jeigu teks pakliūti jam į rankas, tai bėkit su pinigais pas vedėją ir prašykite kito gydytojo, nes bus šakės. Pavardę galėsiu pranešti asmeniškai, kas norės.

Pabaigai

Vienintelis geras prisiminimas - tai labai geras ir rūpestingas chirurgas, linksma chebra palatoj ir gausus bei geras maistas. Visa kita yra pragaras. Net baisu pagalvoti, kokie ten pragaro ratai sukasi ir traiško žmonių likimus. Kaip žmonės ten kiančia ir vargsta.

Dėl to galiu paskyti tik vieną dalyką:

SVEIKATA BRANGIAU UŽ VISKĄ PASAULYJE.

2004 m. spalio m?n. 13 d.