:apie mus
------------------
:apie senbernius
:spaudoje
:folklioras
------------------
:senbernių kinas
:klausk Burzumo
:politika
:senbernių muzika
:žmogus ir sveikata
:marazmai
:senberniška ezoterika
:kelionės
------------------
:diskusijos



Pirtis Vilniaus centre
Design.Capital
Travels in Asia


filmų paieška  
a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z

Naujausi   0 1 2 3 4 5 6 7 8 9    Šūdai  Pusė velnio  Zašibys





Trys “Kino Pavasario' 05” filmai: diletanto įspūdžiai

Savaitgalį meniškai susivėliau plaukus, išsitraukiau seną, kaip visada alkanų dar vieno bokalo “ŠMCo” nimfų apgraužtą šaliką ir oriai ištiesęs merginai parankę patraukiau link “kino-ne-po-18-Lt” gerbėjų sostinės. Nesinori praleisti renginio, dėl kurio bilietų žmonės tris valandas dūsta eilėse.
Susitarus su Adučiu šiek tiek pasikeisti rubrikomis, apie jį ir tris jo filmus ("Somersault", "Kontroll", "Der Untergang") ir pasakoju.

Bendras vaizdas

Šeštadienio popietė. Erdvėje priešais prie gyvybės palaikymo prietaisų intensyviai bandomą prijungti “Lietuvos” kinoteatrą šurmuliuoja minia žmonių. Kita minia Trakų gatve po seanso jau traukia aptarti įspūdžių į užeigas. Valiulis kažką perka spaudos kioske, aplink kurį pagal galimybes guviai zuja keli šviežias ir gyvenimo dar nesugadintas aukas užuodę Pylimo gatvės girtuokliai. Videokaukas Maskoliūnas prie baro oriai bendrauja su damomis. Jau visai vakare išvystu ir Višinskį, kuris taip pat bendrauja su dama, tačiau, idant nesugadintų savo paties ciniškojo “comme il faut”, apdairiai atsitraukęs nuo sambūrio saugiu atstumu.

Apibendrinant – tikrasis tautos žiedas yra čia, kartu su gausiai susirinkusiu jaunimu, kuris, kaip matyti iš jų dekomercializuotų akių, ateityje irgi turi puikias galimybes tapti šio žiedo piestelėmis ir kuokelėmis. Ko jau ko, bet šviežių gėlių labai pasiilgau.

Glumina tik pagrindinis festivalio veidas – na ką bendro su kino menu turi po Peru džiungles braidžiojantis partizanas Če Gevara? Ten turbūt net projektoriui pastatyti lygios vietos nėra. Galutinai iškerta garsusis Fidelio draugo anfasas ant baro meniu: “degtinė ir sultys – 3.30”. O sako, kad eksportuoti revoliucijas brangu...

Salė, man jau baigiant priprasti prie patogių subwooferinių minkštasuolių pustuštėse Nekropolio kino salėse, savo beveik šimtaprocentiniu užpildymu sukelia lengvą klaustrofobijos pojūtį ir susidomėjimą ventiliacijos sistemos funkcionavimu; kita vertus, jauku matyti pilnutėlę “Lietuvą”. Galgi įvyks stebuklas ir gandai apie jos mirtį nuo plieninės Oberhausšturmfiurerio rankos pasirodys perdėti? Bet grįžkime prie programos.


"Somersault" (Australija)

Pasirodo, kad keisti, nesuvokiami ir ašaringi moteriški fluidai mus pasiekia net iš Žaliojo kontinento. Merginos (Cate Shortland) režisuotas filmas apie dar beveik/o gal jau ir ne mergaitę Heidi (Abbie Cornish). Ji lenda prie mamos draugo, mama tai pamato, ir sutrikusi Heidi bėga iš namų atsiduoti darbo neturinčių Australijos miestelių vaikinams. Paklausta, kas atsitiko, verkdama atsako - “I've kissed my friends' boyfriend”. Filmo finale Heidi supranta, kas vis dėl to mama ją mylės, kokia ji bebūtų ir grįžta namo. Aš žiovauju ir suprantu, kad atsibusti po penktadienio man dar nepavyko.

Filmo pliusai – simpatiškas slow-core garso takelis ( atliekamas grupės “Decoder Ring”, bet kadangi šie menkystos savo tinklapyje teikiasi mus pasveikinti šūkiu “Welcome Shoppers!” ir agresyviai į akis kiša vadybininko koordinates, tai geriau išgirskite "Early Day Miners” ) ir daug mėlynos spalvos visu jos spektro gražumu – nuo žydro perlamutro iki intensyvaus violeto.

Užtektų trijų minučių trukmės epizodo, kai melsva Heidi guli veidu žemyn vonioje grojant muzikai, ir filmo idėja būtų atskleista. Tačiau Cate Shortland gumą tempti sugebėjo ištisas 106 min., už ką jai ir skiriu papeikimą.


“Kontroll” (Vengrija)

Filmo pabaigoje žiūrovai plojo, ir ne be reikalo. Režisierius Nimrod Antal sukūrė juodo sarkazmo kupiną himną požeminiam Budapešto purvui metro sustojimuose ir žmonių sielose. Puikiai parinktas, įsimenantis ir charakteringas, Guy Ritchie ir Kusturicos čigonų taborams tinkamas, metro kontrolierių penketukas filmo metu taip ir nepakyla elevatoriumi į paviršių, bet blaškosi požemiais, gaudydami visuomenės priešus (po traukiniais žmones stumdantis paslaptingas gobtuvas ir nemalonios konsistencijos balionėliu besišvaistantis greitai bėgiojantis jaunuolis) ir savo pačių dar likusius jausmus.

Darbas šlykštus kaip ir požemių bistro ir pro juos skubantys žmonės – režisierius, filmo veiksmo vieta pasirinkęs metro, vykusiai realizavo universalų siužeto kontekstą – juk metro, jų linijų susikirtimai ir barai yra universaliai atstumiantys visame pasaulyje, ne tik Budapešte. Vengrų kontrolieriai su vienodu (ne)pasisekimu galėtų dirbti bet kur, išgyvendami tas pačias emocijas.

Gausūs liūdnai komiški dialogai ir situacijos žiūrovą verčia įsiminti, kad egzistuoja ne tik mums įprastas, bet ir požeminis pasaulis su savais dėsniais ir taisyklėmis, į kurį, nors galbūt ir nenoromis, tačiau anksčiau ar vėliau tenka nusileisti ir jame išgyventi bent kelias stoteles. Filme yra pora kulminacinių epizodų, kai jau labai norėtųsi judėti į viršų, tačiau elevatoriai pradeda kilti tik paskutinėmis filmo sekundėmis.

Nepaisant melancholiškų natų, filme pakanka greito veiksmo, įtampos ir intensyvių techno ritmų. Veinintelis minusas – kai kurios siužeto linijos taip ir neatskleidžiamos iki galo (pvz., pagrindinio “kontrolieriaus” ankstesnio gyvenimo istorija). Kaip ten bebūtų, po filmo į Vilniaus ir viso pasaulio kontrolierius žiūrėsite kitaip, negu anksčiau.




"Der Untergang" (Vokietija)

Vokiečiai pagaliau pralaužė šešis dešimtmečius galiojusį tabu, o mes turime puikią progą minėti Antrojo pasaulinio pabaigą nespausdami Maskvoje rankos Volodiai. “Nuopolis” - tai paskutinės dešimt ar dvylika Trečiojo Reicho dienų dramos pavidalu. Sveiko proto likučius beprarandantis fiureris ant žemėlapio stumdo nebeegzistuojančias savo armijas ir sako, kad “vienas puolimas pakeis viską”. Reicho generolai kramto lūpas, žvilgčioja vienas į kitą, ir nežino, kaip tautos vadui pasakyti, kad viskas baigta. Tuo metu dvylikamečiai hitlerjugendo kareiviai gatvėse pamušinėja rusų tankus ir už tai gauna vienus iš paskutinių Geležinių kryžių. Išties makabriška abstrakčių (rusų kareiviai rodomi vos poroje epizodų) gatvių mūšių ir civilių gyventojų kančių atmosfera kraupiai kontrastuoja su fiurerio beprotybe ir pasmerkto nacių elito linksmybėmis bunkeryje aplink krintant bomboms.

Istorija pasakojama A. Hitlerio sekretorės lūpomis (Alexandra Maria Lara), kuri, kaip ir fiurerio žmona Eva Braun, jausdama žmogišką gailestį atsisako jį palikti ir bėgti, nors yra raginama tai padaryti iš visų pusių. Atsidavimo vadui ir jo idėjoms lygis filme akcentuotas labai stipriai – besąlygiškai prisiekę SS karininkai, įsitikinusių nacionalsocialistų Gebelsų šeima, jau minėti hitlerjugendo vaikai... Taip išryškinama viena baisiausių totalitarizmo grimasų – atimtas sugebėjimas savarankiškai mąstyti, vietoje to paklūstant jau visiškai pralaimėjusiai idėjai: kai vieno herojaus klausiama, kodėl jis nori nusižudyti ir kam nuo to bus geriau, atsakoma: “aš prisiekiau fiureriui tai padaryti”.

Eidamas į filmą, girdėjau, kad “filme atskleistas žmogiškas A. Hitlerio portretas”. Tačiau filme matome tik ligos palaužtą susenusį, artimiausių bendražygių išduotą žmogų su jo panieka vokiečių tautai (“geriausi mano žmonės jau žuvo, o likę yra silpni, kurie nusipelnė mirties”) - susidaryti kokį nors aiškesnį A. Hitlerio vidinio pasaulio ir emocijų paveikslą nepavyksta: net jo jausmai savo žmonai Evai Braun yra visiškai neaiškūs. Tačiau tai kompensuoja puiki, nuo dokumentinių fiurerio kadrų beveik nesiskirianti aktoriaus Bruno Ganz vaidyba.

Paskutinės reicho dienos alsuoja mirtimi – sukrečianti finalinė savižudybių serija žymi valstybės, aukštinusios mirtį, pabaigą. Žmonės, aklai tikėję nacionalsocializmo idėja, nedvejodami spaudžia gaidukus ir perlaužia nuodų ampules, nes supranta, kad gyvenime jiems nebėra kur grįžti ir jau per vėlu ką nors pakeisti.

Filmą verta pamatyti vien jau dėlto, kad tai pirmas nuoširdus pačių vokiečių bandymas pažvelgti į savo kraupiausias istorijos dienas. Ko gero, tiesa tampa tiesa tik tada, kai ją pripažįsta ir išgyvena visos pusės.

www.kinopavasaris.lt

Sniegynas Kilimandžaras

2005 m. balandļæ½io mėn. 05 d.



Komentarai 




Dzeikas 2006-01-26 01:44:03
Recenzentas pasake labai tiksliai.Visdelto nepaminejo Speerio,berods pramones ministro Reiche ar tipo kuravusio pramone.Stiprus epizodas kai jis prisipazysta Hitleriui ignoraves ir sabotaves jo isakuymus taikyti isdegintos zemes politika Vokietijoje.Ne visi ten tokie naciai iki kaulu smegenu buvo,bet beveik apie visa Hitlerio aplinka galima pasakyti,kad tai nebuvo menkystos.



grad 2005-04-10 11:27:49
Dabar supratau kaip reikia rasytm norint, kad ant taves uzliptu :)
Kilimandzaras nuo siol mano guru :)



alpiniste 2005-04-09 12:02:23
o as tai uz tat norecia ant jo uzlipt



grad 2005-04-06 09:33:44
Jop sikmat kaip graziai parase Kilimandzaras, uz tai jam didelis respectas.


--- --- ---
naujausi komentarai
--- --- ---



"Oskarai" 2006 (25)

--- --- ---

Kung Fu klasika (2) (16)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.5): Babusia (Lidia Bobrova, 2003) (15)

--- --- ---

"Kova su šešėliu" pasakų namelyje (35)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.3): lytys ir aktoriai ("Stage Beauty", (Richard Eyre, 2004)) (1)

--- --- ---

"Vaško" aukos (12)

--- --- ---

Jos didenybė komedija Pt.1. "Sėkmės džentelmenai". (10)

--- --- ---

Martin Scorsese 'AVIATOR' (2004) (9)

--- --- ---

Apie ką burzgia mano benzopjūklas? ("Texas Chain Saw Massacre" (1974) prisimenant) (14)

--- --- ---

SHOGUN ASSASSIN ! (10)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.2): dievo ir velnio ženklai (7)

--- --- ---

Šiapus (16)

--- --- ---

Svetimi ir grobuonys (30)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.1) (10)

--- --- ---

Karaliaus ƃĀ¾vejo laimƃĀ« (4)

--- --- ---

Turėjimo kultas ir daunloudų manjakai (67)

--- --- ---

SUBJ1 (13)

--- --- ---

Maitvanagiškasis vojerizmas "Jaščike"! (34)

--- --- ---

Lietuviškas internetas apie kiną (II dalis) – Culture.lt (16)

--- --- ---

Lietuviškas internetas apie kiną (I dalis) (12)

--- --- ---

Praūžė Kanų festivalis arba Kaip tapti išieškoto skonio senberniu (4)

--- --- ---