:apie mus
------------------
:apie senbernius
:spaudoje
:folklioras
------------------
:senbernių kinas
:klausk Burzumo
:politika
:senbernių muzika
:žmogus ir sveikata
:marazmai
:senberniška ezoterika
:kelionės
------------------
:diskusijos



Pirtis Vilniaus centre
Design.Capital
Travels in Asia


filmų paieška  
a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z

Naujausi   0 1 2 3 4 5 6 7 8 9    Šūdai  Pusė velnio  Zašibys





Jos didenybė komedija Pt.1. "Sėkmės džentelmenai".

Sunku kalbėti apie kino (ir ne tik) komediją, sunkiau nei apie bet kurį kitą žanrą. Nes humoras – subjektyviausiai vertinamas ne tik mene, jis visiškai skirtingai suprantamas tiek geografinėse, tiek istorinėse plotmėse. Gi tačiau juokas yra vienas iš nedaugelio dalykų, skiriančių mus nuo gyvūnų, ir juokas ilgina mūsų amželius, neaptarti jį mums dovanojančių Filmų (iš didžiosios F raidės) – būtų tikras griekas.

Humoro specifika dar yra ir vienas iš keleto dalykų, identifikuojančių rases, tautas, socialines grupes. Aišku, ne humoras kuria tautą, o tauta humorą, bet vis tiek gi geriausiai suprantame bajerukus, kurie tarpsta mūsuose, arba pas kaimynus. Arba pas amerikiečius – nes daugiau nei pusė mus pasiekiančios kino produkcijos yra iš JAV. Šiandien apie rusus pleptelsim.

Rusiškas humoras su rimtumo gaidelėmis. Aleksandr Seryj. "Sėkmės džentelmenai". 1972.

Tai amžinai jaunas, niekada nenusibostantis filmas, nepabijokim to žodžio – šedevras. Ne paslaptis, kad sovietuose menas turėjo tarnauti idėjai ir "motinai" partijai. Tokiomis apribojimo sąlygomis sugebantys sukurti ir estetine ir pramogine prasme pilnavertį meno kūrinį – dvigubai talentingi! Dauguma "Sėkmės džentelmenus" kūrusių žmonių (dabar beveik visi jie jau mirę) dalyvavo kuriant ir dešimtis kitų šedevrų, bet kad įeitų į istoriją ir paliktų joje pėdsaką (tokį didelį meškos letenos pėdsaką) būtų užtekę vien šio filmo. Filmo pasirodymo ekranuose laikais sovietinė kritika kažkokiais būdais rado prie ko "prisikabinti" ir kaip šį darbą išpeikti, bet "Sėkmės džentelmenai" visoje plačiojoje TSRS surinkdavo tokias sausakimšas sales, kad pikčiurnoms teko užsičiaupti. Nenuostabu – juk filmas apie auklėjimą ir perauklėjimą kalba gan pašaipiai, o homui sovieticusui labiausiai ir tekdavo kentėti nuo nesibaigiančių, erzinančių, nuobodžių, dažnai beprasmiškų moralų ir paauklėjimų, kurie kartais taip vargina ("скучно без водки..."). Bet ir dabar šiam filmui skiriamas geriausias televizinis laikas, ir jau per "telikus" arba vaizdo grotuvus šitą "saldainiuką" vėl ir vėl "kramsnoja" ir senos, ir naujos kartos.

Rusiškam humorui (turbūt ir apskritai – rusams) būdingas didesnis ar mažesnis lyrizmas, jausmingumas, jų šypsena dažnai seka po atodūsio ir neretai būna truputį liūdna, dažniau geraširdiškai liūdna, o ne piktai liūdna; jie net turi su tuo susijusį žodį, kurio į mūsų kalbą tiksliai neišversime – "тоска".

Sunkiai verčiasi ir tos vadinamosios filmo "karūnuotos frazės": "канай отсюда", "рога поотшибаю", "моргалы выколю", "пасть порву" ir krūva kitų. Atspėkit, iš kur toks išradingumas arba kalinimo įstaigų žargono žinojimas? Ogi filmo režisierius Aleksandras Seryj, prieš kurdamas "Sėkmės džentelmenus", pats pabuvojo kalėjime! Taip taip. 1958-tais metais "pavydo pagrindu" restorane sunkiai sužalojus žmogų, jaunajam režisieriui teko atsėdėti "sroką". Jis ir šiaip buvo visai ne linksmai susiklosčiusio likimo persona – jį kamavo sunki liga, persekiojo kerštaujantis, o po "Sėkmės džentelmenų" sukūręs dar porą filmų, jis nusižudė. Nelinksmas režisieriaus gyvenimas – viena iš filmo tragikomiškumo sudedamųjų.

Būtina paminėti žmogų, be kurio šis unikalus filmas niekada nebūtų sukurtas – Georgijų Daneliją. Genialusis gruzinas Danelija – viena iš pačių pačių "didžiausių" figūrų visame sovietiniame kine. Šimtus kartų su ta pačia susižavėjimo nuostaba žiūrime jo kurtus "Rudens maratoną", "Kin Dza Dza", "Afonia", "Mimino" – ir visuose šio režisieriaus filmuose humoras neatsiejamas nuo melancholijos. Kaip jis pats sakydavo "nelaikau savęs komediografu, juokas man yra ne tikslas, o (kitaip turbūt negaliu kurti) – pasakojimo metodas.".

Aleksandras Seryj buvo Georgijaus Danelijos draugas. Tada dar jaunas, bet jau spėjęs išgarsėti keletu filmų, Danelija nusprendė padėti ką tik iš kalėjimo grįžusiam draugui ir specialiai jam parašė komedijinį scenarijų apie recidyvistų perauklėjimą. Jis buvo ne tik scenarijaus bendraautorius (kartu su Viktorija Tokareva) ir "prastūminėtojas" (prodiuserio etatas tuomet Tarybų Sąjungoje neegzistavo), bet ir dažnai pakeisdavo ligotą režisierių filmavimo aikštelėje. Danelijos lyriškas, tragikomiškas braižas galbūt labiausiai ir nulėmė filmo žavesį.

Kas yra "sėkmės džentelmenai"?
"... kas jis? inžinieriukas eilinis ir viskas... iš ryto – į darbą, vakare - iš darbo, namie žmona, vaikai apsiseilėję, na, į teatriuką nueis, vasarą į sanatoriją nuvažiuos, į Jaltą... nuobodybė mirtina! O tu – tu vagis! Sėkmės džentelmenas! Pavogei, pragėrei – į kalėjimą. Pavogei, pragėrei – į kalėjimą. Romantika!..."

Kas šiame filme yra "sėkmės džentelmenai"? Žinomiausias rusų komedijų kūrėjas Leonidas Gaidajus įformino sėkmingą humoristinių personažų tandemą kino komedijoje – banditėlių trijulę, kuriuos atsimename netgi ne vardais, o aktorių pavardėmis : Nikulinas, Vicinas ir Morgunovas (banditėlių trijulė ir šiaip sėkmingas komedijinis variantas – prisiminkite Ilfo ir Petrovo "Aukso veršį"). "Sėkmės džentelmenuose" naudojama panaši į Gaidajaus formulė, tik čia banditėliai nelygiaverčiai, o vienas vyresnysis ("Docentas") ir du "žemesnieji". Siužetą, turbūt, visi atsimenate: nuožmųjį recidyvistą "docentą" milicininkų ir pavogtos brangenybės saugotojų prašymu užima vaikų darželio vedėjas Jevgenijus Ivanovičius Troškinas, nes yra panašus į nusikaltėlį kaip du vandens lašu. Taip gimsta vaidmuo vaidmenyje (aktorius, vaidinantis, kad vaidina), taip, atrodo, pačios nekalčiausios, "gėriškiausios" profesijos žmogui tenka lįsti į pačio pikčiausio ir blogiausio blogiečio "kelnes", banditėlių trijulė tampa "2 + 1", kur vienas iš trejetuko – "gerietis" "blogiečio" rolėje, o bėgant iš kalėjimo prie trijulės prisijungia Vasilijus Alebabajevičius ("3 + 1").

Filmo vinis, ašis ir siela – ir pikčiausio, ir geraširdiškiausio filmo personažo roles atliekantis Jevgenijus Leonovas. Tragikomiškos rolės, arba komedijinės rolės su rimtumo ar liūdesio elementais – dažnas aktoriaus amplua, jose Leonovą dažniausiai ir prisimename (Zacharovo "Užmušti drakoną", "Paprastas stebuklas", Riazanovo "Už vargšą husarą užtarkite žodį", to paties Danelijos "Kin Dza Dza", "Rudens maratonas", "Afonia" ir t.t.). Atrodo, storuliuko aktoriaus veidas tokiems vaidmenims ir sutvertas, bet jau "Sėkmės džentelmenų" pradžioje esame ne tik aktoriaus (pirmieji kadrai, kuriuose Leonovas – "docentas"), bet ir personažo didžiausio talento – sugebėjimo persikūnyti – liudininkai: darželio vedėjas rodo vaikams, kaip reikia vaidinti piktą vilką pasakoje apie vilką ir tris paršiukus. Rrrrrr! Tai be abejo ir nuoroda į vėlesnį personažo persikūnijimą iš gero į pseudo-piktą, o taip pat ir užslėpta nuoroda į archaišką apverstą metaforą "vilkas ėriuko kailyje" (nes iš tikrųjų personažas yra "ėriukas vilko kailyje"). Tarp kitko, Leonovo sūnus interviu pasakojo, kad jo tėvas surengdavo šios vaikiškos pasakos spektakliuką namuose per naujus metus, ir pats vaidindavo, aišku, vyyylką pyylką...

"Sėkmės džentelmenuose" Leonovas vaidina tobulą auklėtoją: kantrų, protingą, geraširdį, išradingą, jei reikia – griežtą. Vienas iš komiškiausių filmo momentų – kai bandiūgoms liepiama susirašyti į sąsiuvinį žargono žodynėlį ir mokytis kalbėti normalia kalba. "Ridiska – negeras žmogus", "šucheris – pavojus"... Dar daugiau – užkietėjusiems recidyvistams tenka "švariu" darbu užsidirbti pinigus ir net mokytis užsienio kalbos... O tuo pat metu tikrasis "docentas" (tas pats Leonovas) turi tokį atšiaurų "snukį", kokį tik galima įsivaizduoti (pasakojama, kad aktorius, prieš filmavimą lankėsi tikrame kalėjime ir pratinosi prie vaidmens per skylutes stebėdamas tikrų kalinių elgesį, manieras, klausydamas žargono).

Su Gaidajaus komedijų formule man visų pirma asociacijos kilo dėl vienintelio iš tos formulės perkelto aktoriaus – Georgijaus Vicino. Garsieji jo kolegos Nikulinas ir Morgunovas apie jį sakė, jog "Vicinas velniškai talentingas, ir mes abu kartu paėmus neverti jo nago juodymo." – gal ir perdėta frazė, tačiau Vicinas išties velniškai talentingas. Neišsišokdamas, prikimusiu balsu jis puikiai įsipaišo į subtilaus humoro prifarširuotus dialogus, o jo solo partija "Sėkmės džentelmenuose" prasideda, kai jo personažas gauna laišką iš šeimos ir vagies sąžinė pradeda raudoti kartu su neišsipildžiusiomis svajonėmis.

Kaip Leonovo personažas darželio vedėjas turi antipodą – baisiausią filmo personažą "Docentą", taip Vicino antipodu galime laikyti "Šlubį" Savelijų Kramarovą. Vicinas užkimęs – Kramarovas balsingas, Vicinas "suktas" – Kramarovas ieškantis teisybės ("Kodėl aš?!"), ir jie abu neišskiriami, bet nuolat riejasi. Kramarovo išraiška tobulai atspindi paprastą, kvailą, irzlų, priedurnį banditėlį, o gal net ir nemažą dalį rusiško tautinio charakterio (dievai mato, neturiu galvoje nieko pikto ir nekurstau tautinės nesantaikos). Kaip ir Vicino personažas, "šlubis" graudžiai pravirksta, kai jam primenamas kitokio, normalaus, laimingo gyvenimo galimybė (scena, kai jis sutinka vaikystės draugą, kartu su juo buvusį vaikų namuose).

Bėgant iš kalėjimo prie trejulės prisiplakęs Alibabajevičius (Radneris Muratovas) atstovauja flegmiškajam komedijinio personažo tipui.

Net ir antraeilėse filmo rolėse sutiko vaidinti garsūs aktoriai (super-gerulė Sokolova, Papanovas, Garinas ir kt.), taip filmo aktorių komanda gavosi, galima sakyti, tobula, "visos žvaigždės", "dream team"...

Kaip juokina filmas "Sėkmės džentelmenai"? Subtiliai, protingai ir satyriškai. Nė kiek nesusidūrusiems su tarybine Rusija, gal ir sunku "įsikirsti", kodėl į įtarų žvilgsnį autobuse atsakoma "Nuolatinis!" ir parodomas nuolatinis bilietas, o tiksliau – gal sunku "įsikirsti", kodėl tai turėtų būti (ir yra) juokinga. Kas nesupras, tiems neaiškinsim, nes paaiškintas pokštas praranda juokingumą. Nors pats filmas daugiau ar mažiau didaktinis, filmo autoriai lengvai, tyliai pašiepia tarybinius stereotipus ir rimtumą, pašiepia nenatūralų pabrėžtos dorybės rodymą. Filmas prisodrintas labai įvairaus tipo juokeliais: ir primityviausiais (kupranugaris apspjauna banditui veidą), ir pusiau "juodais" ("gydytoja milicijai neišduos, aš jai šita... britva per gerklę... šulinyje jinai guli, galit pažiūrėt") ir susijusiais su intelektu ("kas gi jį "pasodins" – jis gi paminklas!") ir įvairiais kitokiais.

Koks filmo "pranešimas"? Ko gero, kaip ir kiekviename didžiame meno kūrinyje, tokių pranešimų ne vienas. Bet ryškiausiai tarp jų visų šviečia išgryninta geraširdiškumo, atlaidumo ir optimizmo žvaigždė. Nusikaltėlius perauklėja vaikų darželio vedėjas, filmas tartum prilygina nusikaltėlius vaikams – padūkusiems, nepaklusniems, zbitkininkams, bet vaikams. Jiems (na, bent kai kuriems) atleisti galima, juos pataisyti įmanoma. Tam būtina šiokia tokia prievarta, bet nebūtinas žiaurumas, užtenka, kad auklėtojas būtų... O čia norėčiau pavartoti dar vieną sunkiai išverčiamą rusišką žodį (kuris labai taikliai apibūdina ir šią rusišką komediją) – "добрый".

Adutis




2005 m. kovo mėn. 22 d.



Komentarai 




ramas 2005-07-13 22:10:29
kodel Kramarovo personazas "SLUBIS"?" косой" juk ZVAIRYS.



Adu 2005-04-05 07:10:36
oops, teisingai, ačiū už pastebėtą klaidą.



Arnas 2005-04-04 16:16:13
Aduti, Vasilijų Alibabajevičių vaidino ne Frunzikas Mkrtačianas (pvz. Vachtango Kikabidzės partneris filme "Mimino"), o pernai miręs Radneris Muratovas.



Galvocius 2005-04-02 10:22:25
Man patinka senosios rusiskos komedijos, kadangi jas galima ziuret ir ziuret. As is vienu dalyku juokiaus mazas, o dabar is kitu suauges. Nes situose filmuose, jumoras sukoncentruotas zodziuose t.y. dialoge. Ko dazniausiai nepasakysi, apie Holivudines komedijas, kur dialoge mazai jumoro, o reikia juoktis pvz.: kad kazkas paslydo, ir t.t. panasiai.



Arunas 2005-03-30 08:35:09
Yra geras 1963m Danelijos "Ja šagaju po Moskve". Pasirink aprašų rusiškuose linkuose ir pateik dar mums kursinių darbų. Neatsižavėsime tavo įžvalgumais ir aktualumais.



ruskiaheitas 2005-03-27 01:18:22
tas filmas geras turbut tik sovietines inzinerijos preparuotoms smegenims. nes siaip tai gana idiotiskas filmux - kuo toliau tuo labiau nesuprantamas ne lagerio gyventojams.
cia panasiai kaip su zeku jumoru..



Baisonėlis 2005-03-24 10:06:49
džiaugtis reikia, tai leidžia suprasti kad litovcai ne tokie ir beviltiški :)



Hirne 2005-03-23 21:53:00
nzn, siaip tas ruskeliu naivizmas ir kulturele galutinai nusibodusi...



as 2005-03-22 12:53:39
Filmas ir man patiko, bet labiausiai istrigusiu Leonovo vaidemniu laikyciau role filme - pasakoje apie tai kaip i aki ikrito stikliukas ar kas ir pakeite jo pasauleziura. Va tik pavadinimo neatmenu.



Baisonėlis 2005-03-22 11:18:39
belieka sutikti su prelegentu, filmas yra geraširdiškas, politinės didaktikos, kuri buvo privaloma tais laikais, mažai, personažai įsimintini ir netokie tiesmukiški kaip Šurike ar panašiuose filmuose, grubiai tariant - giliau kapsto.


--- --- ---
naujausi komentarai
--- --- ---



"Oskarai" 2006 (25)

--- --- ---

Kung Fu klasika (2) (16)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.5): Babusia (Lidia Bobrova, 2003) (15)

--- --- ---

"Kova su šešėliu" pasakų namelyje (35)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.3): lytys ir aktoriai ("Stage Beauty", (Richard Eyre, 2004)) (1)

--- --- ---

"Vaško" aukos (12)

--- --- ---

Trys “Kino Pavasario' 05” filmai: diletanto įspūdžiai (4)

--- --- ---

Martin Scorsese 'AVIATOR' (2004) (9)

--- --- ---

Apie ką burzgia mano benzopjūklas? ("Texas Chain Saw Massacre" (1974) prisimenant) (14)

--- --- ---

SHOGUN ASSASSIN ! (10)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.2): dievo ir velnio ženklai (7)

--- --- ---

Šiapus (16)

--- --- ---

Svetimi ir grobuonys (30)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.1) (10)

--- --- ---

Karaliaus ƃĀ¾vejo laimƃĀ« (4)

--- --- ---

Turėjimo kultas ir daunloudų manjakai (67)

--- --- ---

SUBJ1 (13)

--- --- ---

Maitvanagiškasis vojerizmas "Jaščike"! (34)

--- --- ---

Lietuviškas internetas apie kiną (II dalis) – Culture.lt (16)

--- --- ---

Lietuviškas internetas apie kiną (I dalis) (12)

--- --- ---

Praūžė Kanų festivalis arba Kaip tapti išieškoto skonio senberniu (4)

--- --- ---