:apie mus
------------------
:apie senbernius
:spaudoje
:folklioras
------------------
:senbernių kinas
:klausk Burzumo
:politika
:senbernių muzika
:žmogus ir sveikata
:marazmai
:senberniška ezoterika
:kelionės
------------------
:diskusijos



Pirtis Vilniaus centre
Design.Capital
Travels in Asia


filmų paieška  
a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z

Naujausi   0 1 2 3 4 5 6 7 8 9    Šūdai  Pusė velnio  Zašibys





Praleistieji (Vol.1)

Kai kas labai ryškaus, ką didesnė dalis Lietuvos tiesiog praleido...

Lietuvoj kino filmus žiūrime kino teatruose, per televizijas, nuomojamės video kasetes bei DVD diskus, arba pamatome specialiuose renginiuose. Auga ir gausėja filmų parsisiuntėjų iš interneto karta. Ir vis dėl to filmų, kurie sukelia žiūrėjimo, vadinamojo "rezonanso" žiniasklaidoje, forumuose ir pokalbiuose bangas lemia dažniausiai reklama, kuri savo ruožtu atsiranda tik tada, kai filmas išmetamas į kino teatrus arba į per televiziją. Tuo būdu krūva nuostabių, nepraleistinų filmų yra daugumos praleidžiama, juos pažiūri tik vieniši entuziastai, kritikai arba tie, kam tie filmai atsitiktinai į rankas papuola. Manau visai tikslinga ir aktualu parašyti apie daugumos lietuvių "praleistuosius" filmus.

Roger Dodger
Dylan Kid, 2002, JAV

Pirmas įspūdis bežiūrint šį filmą, susižėrusį krūvelę festivalinių apdovanojimų (įskaitant tris Venecijos filmų festivalyje), yra tas, kad filmas tiesiog KALA į klyną (ar kažkur kitur) savo dialogais, tekstu.

Pagrindinis filmo dėmuo – ryškūs personažai: dėdė Rodžeris (kaip teigia filmo pavadinimas, "Roger Dodger" – Rodžeris išsisukinėtojas, gudrusis Rodžeris) ir jo sūnėnas Nikas. Rodžeris (meistriškai sukurtas aktoriaus Campbello Scotto) yra sėkmingas darbuotojas reklamos agentūroje, senbernis, gal tarp trisdešimties-keturiasdešimties, ir tikras naktinio Manheteno "ryklys". Be to, jis sugeba visiškai manipuliuoti moterimis savo iškalbos pagalba (bent pats tuo tikrai tiki). Jis yra "ladies man" (gal subtilesnis mūsiško "mergišiaus" atitikmuo). Rodžerio kalba aštri kaip skustuvo ašmenys (debiutanto Dylan Kid ir scenarijus, ir režisūra išties įspūdinga), o kartais sunki ir kieta, kaip beisbolo bitkė, o kartais švelni, kaip vidines moters šlaunų puses kutenanti plunksna, ir labai dažnai filosofiškai provokuojanti, erzinanti, puolanti, konfliktuojanti, ir, ko gero, visada tvirtai logiškai pagrįsta, protingai suguldyta ir įdomi. Pas Rodžerį visai nekviestas atvyksta dar beveik paauglys "nesugadintas" sūnėnas Nikas (taip pat nekvailas, sugebantis, jei reikia, suregzti įdomių minčių) ir paprašo pamokyti kelių triukų "kabinant pupytes". Va čia prasideda visas įdomumas.

Filmo, panašaus į grakštų ir kartais gašlų lotynų amerikiečių šokį, veiksmas beveik sutelpa į vieno vakaro ir nakties laiką, o Rodžerio "pamokos" vyksta naktiniuose klubuose, vakarėliuose, gatvėje, bala žino kur. Nikas - neblogas mokinys, bet mokymo eigoje žiūrovas priartėja ir prie Rodžerio, pamatome, kaip po patenkinto "buržua" kauke slepiasi ne toks jau sėkmingas viengungis, jo blizgesį vis labiau keičia agresija dangstomas bejėgiškumas ir pagieža. Taip pat pamatome, kad Rodžeris, nors pats sau galbūt to neprįpažįsta, bet turi tai, ką vadiname jausmais, iš užuominų ir elgesio su buvusia meiluže (Isabella Rossellini) ryškėja, kad jam neužtenka vien kasnakt pasidulkinti.

Filmo idėjinis krūvis slidus, filmas nemoralizuoja, ir pirštu nerodo blogio ar gėrio, užtat veiksmo vystymas labai įtraukiantis, ir priverčiantis žiūrovą pasijusti herojų kailyje, arba priverčiantis žiūrovą prisiminti ar tiesiog "projektuoti" save kažkuriais gyvenimo periodais. Tas artumas sukeliamas nepriekaištinga vaidyba bei režisūra ir įdomiu filmavimu: operatorius, kaip koks paparacis, atrodo, slepiasi už kažkieno nugarų, juda, priartina iš toli, vėl ir vėl fokusuoja neryškų vaizdą, pamato dominančias mimikas, ir šviesoje, ir tamsoje kaip seklys stebi svetimus pokalbius. Prie siužeto puikiai 'limpa' neįkyrūs, bet originalūs ir šiuolaikiški, truputį elektroniški muzikiniai fonai (vietomis primenantys veržlų ir kiek melancholinį filmo "Changing Lanes" judėjimą).

Be viso kito, "Roger Dodger" – tai įvairių modernių miestiečių požiūrių į seksą studija. Finalas dėlioja kažkiek taškų ant "i", per tą naktį herojaus virsmas vis dėl to įvyksta – Rodžeris po to bando grįžti prie tikrų, ne "vienos nakties" ryšių su žmonėmis - atstatyti nutrauktus santykius su giminėmis, tačiau savo pašaipaus "cool" dėdės mergišiaus įvaizdžio neatsisako. Ir neatsisako savo jaunojo mokinio, lyg sakydamas: nori būti "krūtas" – būk tokiu, kaip aš, ar bent jau pabandyk patirti viską savo kailiu, neužsidaryk savyje, o atsiverk kitiems ir lysk į kitų atvertas erdves. Neaptiks – išsivemsi, ir pabandysi kaip nors kitaip.


Vozvraščenyje
Andrei Zviagincev, 2003, Rusija

Gražu, gražu, gražu... 39-mečio debiutanto Andrėjaus Zviagincevo "Sugrįžimas" - tikras saldainis vaizdinio meno smaguriams. Filmo triumfas praeitų metų Venecijos kino festivalyje lyginamas su Tarkovskio "Ivano vaikystės" triumfu Venecijoje 1962 metais.

Keistos filmo spalvos: viskas čia melsva ir žalsva, ryšku, bet "priglušinta" ir šalta. Labai originalus, stilingas ir turtingas judėjimo prasme operatoriaus darbas. Filmo vaizdo grožis toks įspūdingas, kad atrodo, jog iš ekrano tiesiog kvepia ir alsuoja medžiai, lietus, ežeras, senas laivas, namai, žmonės…

Labai gerą įspūdį palieka ir įtikinama, realistiška vaidyba (ypač trylikamečio I.Dobronravovo, vaidinančio jaunesnįjį brolį Ivaną), visi filmo žmonės nepaprastai gyvi ir ryškūs. Keista, įtaigi, įdomi, atmosferinė muzika. Labai koncentruotas pasakojimas. 'Koncentruotas' ta prasme, kad viso filmo metu neatitrūkstama nuo trijų pagrindinių personažų, tarp jų nuolat verda įvairūs kraštutiniai jausmai, pasakojimas neišlenda iš savaitės rėmų, o apie šeimos istoriją, išsiskyrimo ir tėvo sugrįžimo priežastis galime tik spėlioti iš kelių 'mizernų' užuominų. Filmo žanrą pavadinčiau psichologizmų drama. Siužetas - apie dviejų brolių vaikų (minėtasis Ivanas Dobronravovas bei Vladimiras Garinas, tarp kitko, vėliau nuskendęs netoli "Sugrįžimo" filmavimo vietų) ir pas juos po 12 nežinia kur praleistų metų sugrįžusio tėvo (Konstantin Lavronenko) santykius.

Filmas turtingas įspūdingais apleistų vietų ir gamtos vaizdais bei simboliais. Nagrinėti filmą filosofiniuose/psichologiniuose rėmuose galima be galo be krašto – pradedant Edipo kompleksu, baigiant (dievo?) autoriteto ieškojimais, atradimais ir atsikratymais. Daug nutylima, bet dar daugiau pasakoma, kiekviena scena aiški, ryški ir tiksli.

Bežiūrėdamas šį nuostabų filmą vėl ir vėl, atrandu vis naujų filmo pavadinimo prasmių: sugrįžta filmo pradžioje tėvas pas vaikus, per pradinius filmo kadrus po vandeniu plevenantys vaizdai kelioms sekundėms grįšta ir filmo pabaigoje (ko gero, sugrįžimo į nebūtį simbolika, "dulke buvai, dulke pavirsi"), pabaigoje taip pat grįžta ir net kulminuoja scena ant bokšto (vėl simbolika – artumas dieviškumui arba protestas prieš jį), filme pilna išėjimų ir sugrįžimų, o po to, filmo pabaigoje iš kelionės sugrįžta vaikai, beveik mistifikuotoje saloje išmokę vyriškumo pamokas, už kurias tačiau sumokėta nemaža kaina – apie jos vertę spėlioti paliekama žiūrovams. Filmas stebuklingas, nes perkelia žiūrovą į tokį artimą, bet visai kitokį, žmogiškų prasmių ir paslapčių pasaulį, ne tik priverčia mąstyti, o įsminga į žiūrovo sielą ir lieka ilgam arba visam laikui. Netikite manim – patikėkite Venecijos ir daugeliu kitų kino festivalių žiuri.



Kiti praleisti ir nepraleisti.

Bus daugiau...

Adutis

2004 m. spalio mėn. 28 d.



Komentarai 




Kertukas 2004-11-01 12:30:22
Atsiprašau, tikrai neatidžiai skaičiau. Kada nematęs filmo - skaityti parašytas mintis kur kas mažiau aktualu, negu jeigu būtum matęs filmą...



Iguana 2004-11-01 03:48:05
vozvrascenyje lievas visai, sorry uz slenga, maciau ji pernai maskvoj, beveik per premjera. per sentimentalus ir didaktinis, ir todel per grazus.



adutis 2004-10-28 16:00:58
taigi parašiau, Kertuk :)
kas čia visiems yra, kad skaito taip neatidžiai? :)
(nuskendo šiaip šešiolikmetis V.Garinas, ir žodžiai "iš tikrųjų" ne prie ko, nes filme nei vienas iš vaikų nenuskęsta)



Kertukas 2004-10-28 15:48:24
Galima buvo parašyt, kad tas trylikametis iš tikrųjų nuskendo ir filmo premjera buvo pažymėta liūdesiu dėl šio fakto...



Baisonėlis 2004-10-28 14:06:12
taip, kodėl gi ne. ko čia raunies, į galvą nori? :)



AL 2004-10-28 13:44:54
tai kam dar klausi "apie ką tas rusų filmas?" :)
pats ir atsakei...
siužetų nupasakojimų apstu internete. ir kam jie reikalingi? kad po to žiūrėtum filmą, kad patikrinti, ar tiksliai nupasakota buvo?...



Baisonėlis 2004-10-28 13:12:16
keturios eilutės apie siužetą. apie tėvų ir vaikų santykius.



AL 2004-10-28 12:29:19
taigi straipsnyje netgi nurodytas siuzetas, a sunku paskaityt? :)



Meškiukas 2004-10-28 11:57:34
apie tai, kaip vaikai tėvus graban nuvaro...



Baisonėlis 2004-10-28 09:34:08
o vis dėl to - apie ką tas rusų filmas?


--- --- ---
naujausi komentarai
--- --- ---



"Oskarai" 2006 (25)

--- --- ---

Kung Fu klasika (2) (16)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.5): Babusia (Lidia Bobrova, 2003) (15)

--- --- ---

"Kova su šešėliu" pasakų namelyje (35)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.3): lytys ir aktoriai ("Stage Beauty", (Richard Eyre, 2004)) (1)

--- --- ---

"Vaško" aukos (12)

--- --- ---

Trys “Kino Pavasario' 05” filmai: diletanto įspūdžiai (4)

--- --- ---

Jos didenybė komedija Pt.1. "Sėkmės džentelmenai". (10)

--- --- ---

Martin Scorsese 'AVIATOR' (2004) (9)

--- --- ---

Apie ką burzgia mano benzopjūklas? ("Texas Chain Saw Massacre" (1974) prisimenant) (14)

--- --- ---

SHOGUN ASSASSIN ! (10)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.2): dievo ir velnio ženklai (7)

--- --- ---

Šiapus (16)

--- --- ---

Svetimi ir grobuonys (30)

--- --- ---

Karaliaus ƃĀ¾vejo laimƃĀ« (4)

--- --- ---

Turėjimo kultas ir daunloudų manjakai (67)

--- --- ---

SUBJ1 (13)

--- --- ---

Maitvanagiškasis vojerizmas "Jaščike"! (34)

--- --- ---

Lietuviškas internetas apie kiną (II dalis) – Culture.lt (16)

--- --- ---

Lietuviškas internetas apie kiną (I dalis) (12)

--- --- ---

Praūžė Kanų festivalis arba Kaip tapti išieškoto skonio senberniu (4)

--- --- ---