Ramybe ir šiluma dvelkiantys tėvo ir sūnaus, sūnaus ir jo gal būsimos išrinktosios, tėvo ir mamos arba tiesiog pažįstamų žmonių santykiai. Aukštinamas darbas, pasiaukojimas visuomenės labui. Ir viskas nepakartojamo gražumo Kinijos gamtos fone. Viskas subtilu, miela, bet turinio man per mažai, kad žiūrėtau filmą daug kartų. Gal vis dar amžius mano ne tas, kad tokiais ramiais nušvitimais džiaugčiausi? O gal jau įpratau, kad jei ne dokumentika, tai realizmas įdomus tik ten, kur konfliktas?
|