Kam reikalingi senberniai?

Tikrieji senberniai yra savavaliai senberniai. Apie juos ir kalbėsime, ir būtent juos vadinsime senberniais.

Senberniams neiškyla klausimas "kodėl jie iki šiol nevedę", senberniams gali iškilti tik klausimas "kam vesti". O iš tikrųjų - kam vesti?

Susimąstykime, kas skatina žmones vesti:



• Santuokos prasmė Nr. 1: Be šeimos žmogus jaučiasi vienišas. Su šeima dar vienišesnis. Norint išgerti bokalą alaus su draugu yra nuolat meluojama "savajai" apie tai, kaip svarbu buvo užsilaikyti darbe, arba kaip buvo taisomas automobilis (kuriame, tarp kitko, dėl šeimos biudžeto planavimo tenka sėdėti ir lakti alų "iš kaklo", nes nebegali sau leisti kavinės).
  



• Santuokos prasmė Nr. 2: Tuoktis reikia, nes tai krikščioniška. Senberniai paprastai būna baigę bent aštuonias klases, ko užtenka, kad suvokti, jog plepalai apie iisusą christosą, pomirtinį gyvenimą rojuje, nuodėmes, maldas, atgailą ir išpažintį yra kažkokia egzotiška pasaka, kurią visi kažkodėl apsimeta priimą už gryną pinigą.
  


• Santuokos prasmė Nr. 3: Vesti reikia, kad galėtum dulkintis.
  Seniai žinoma, kad dulkintis nesveika. Geriau masturbuotis ir onaninuzuotis. Ir sveikiau, ir pigiau, ir saugiau. Blogiausiu atveju galima investuoti tuos kelis šimtus litų ir įsigyti pripučiamą draugę. Jei jau vis dėlto norite šitaip žaloti organizmą, tai dulkintis sėkmingai galima ir nevedus.
  


• Santuokos prasmė Nr. 4: Dulkintis nevedus - nuodėmė.
  Žr. Nr. 2.
  


• Santuokos prasmė Nr. 5: Santuoka - dirva vaikams auginti, o vaikai teikia džiaugsmą, sielos ramybę ir jie parems/pradžiugins/užvaduos/paguos senatvėje.
  Paskaičiuokime: 20-25 metus kiši didelius pinigus į dykaduonį meitelį parazitą, tikėdamasis, kad jis išlaikys tave senatvėje, o užsiaugini kokį šyziką, kuris nusižudo nesulaukęs pilnametystės arba iškeliauja į užsienį arba yra bedarbis arba amžinas studentas arba pareiškia, kad bus menininku ir niekada neturi pinigų, o geriausia, ko iš jo kada nors gali tikėtis - minimalaus priedo prie juokingos pensijos arba įkišimo į senelių namus, t.y. psichuškę., taipogi kartą į penkis metus užsakys 30 sekundžių tekstą sveikinimų ir pageidavimų koncerte. Auginti vaikus organų transplantacijai - kitas reikalas. Kilnus ir pelningas reikalas, bet tam nebūtina santuoka.
  


• Santuokos prasmė Nr. 6: Vesti būtina, nes visi taip daro.
  Ne visi. Senberniai ir senmergės nesiženyja, savo didingu pavyzdžiu įkvėpdami vis daugiau jaunuolių eiti šiuo ne rožėmis klotu, bet ir ne aštriais akmenimis grįstu keliu.
  


• Santuokos prasmė Nr. 7: Vedus galima savaitgalį pusdieniui nuvažiuoti prie ežero su šeima, gulėti ant adijalo ir, geriant vieną skarbonkę alaus, žiūrėti kaip žaidžia ir krykštauja vaikas/-ai.
  Neapsiženyjus gi galima visam savaitgaliui su draugais nuvažiuoti prie ežero, per valandą prisilakti alkagolio iki žemės graibymo ir graibyti žemę visą savaitgalį. Tai ganėtinai linksmiau.
  


• Santuokos prasmė Nr. 8: Šeima - visuomenės ląstelė.
  Ką gi, senbernis - visuomenės ląstas.
  

Nekalbėsime čia apie santuokas dėl netikėto pastojimo, dėl pinigų, socialinės padėties, išskaičiavimo ir panašiai. Nes ten viskas aišku. Senberniai paprastai neaukoja savo laisvės dėl turtų, o pastojimo atveju merginai liepia darytis abortą arba persileidimą arba autanaziją arba tiesiog ignoruoja.

Tokios ir panašios mintys sukirba senbernio galvoje tais retais momentais, kai jis susimąsto, o dažniau - jam kažkas primeta - niūrias mintis apie tai, kodėl jis yra senbernis. Susimąsto kelioms minutėms, apvalantis atsakymas pats labai sparčiai nutvieskia galvoje, ir savigraužiška, svetima senbernio natūrai mintis išvejama lauk.

Senberniai turi daug daugiau laisvo laiko. Laisvą laiką jie gali išnaudoti savęs tobulinimui, sveikatos puoselėjimui, svaiginimuisi, bendravimui, menui, pasaulio keitimui.

Senberniai tobulina save skaitydami knygas, spaudą, naršydami po internetą arba tiesiog mąstydami. Kai niekas netrukdo, vidutinis senbernis gali mąstyti kelias valandas iš eilės. Taip sukuriamos įvairios naudingos teorijos, meno kūriniai, nauji kalbos dariniai (žr. skyrelį "Senbernių folkoras" ir kt.).

Senberniai, būdami normalūs žmonės, tenkina savo poreikius ir instinktus.
Protingi senberniai laisvu laiku puoselėja sveikatą, nes žino, kad sveikame kūne sveika siela. Kvaili senberniai kovoja prieš sveikatą, nes tikisi, kad sveikata prieš juos neatsigręš. Senberniams, kurie rūpinasi sveikata, sveikata tampa svarbia gyvenimo dalimi, patenkina "rūpinimosi kuom nors" poreikį, be sveikatos puoselėjimo jų gyvenimas taptų pilkas, neįdomus, beprasmis. Minėtą poreikį senberniai taip pat gali tenkinti susirasdami draugę, sugyventinę, paną, mergą, bobą - kaip pavadinsi taip nepagadinsi. Dalimi "rūpinimosi poreikio" tenkinimo objektų taip pat gali tapti naminiai gyvūnai, transporto priemonės, daiktai, meno kūriniai, nekilnojamas turtas.
Dvasinį peną senberniams teikia bendravimas su kitais senberniais, kompiuteriniai žaidimai, gamta, menas bei pornografija.
Senbernis yra artimas gamtai. Vieni dažniau, kiti rečiau, bet visi senberniai karts nuo karto susilieja su gamta. Susiliejimas įvyksta kai prisigėrus iki žemės graibymo yra graiboma žemė, arba kai prisigėrus yra užmiegama tiesiog ant žemės arba ant tiltelio į ežerą.

2004 m. geguļæ½ļæ½s m?n. 19 d.