Nuo abėcėlės iki architektūros: ARCHITECTURE IN HELSINKI / BECK / KAISER CHIEFS / THEY MIGHT BE GIANTS

ARCHITECTURE IN HELSINKI - “IN CASE WE DIE” ' 2005

* * * * ½

Reikia gyventi ne Europoje, kad 19 a. rusų pastatytame Helsinkyje sugalvotum ieškoti architektūros stebuklų. Tačiau smagu, kad nežinia į kurias muzikines lankas nukrypęs (pačia geriausia prasme) australų aštuonetukas to ir nebando daryti, o viską verčia aukštyn kojomis ir demontuoja bukai atrodančią centrinę Suomijos sostinės cerkvę teisingai popmuzikai pritaikytais trombonais, tūbom, smuikeliais, keistais klavišiniais bei gundančiais moteriškais choriukais. “In Case We Die” nuotaika giedra ir tinkama šokiams, nepaisant šaltokų ir kartkartėmis juodu jumoru (Everyone you forgot/everything you could need/everybody gonna make it to the cemetary) padvelkiančių tekstų.

Savo dideliam džiaugsmui, klausydamas antrąjį “Architecture in Helsinki” albumą, išgirdau širdį glostančių aidų ir iš vampyriškosios Kate Bush ”Never Forever” (žr. “Nevereverdid”, “Tiny Paintings”), ir iš senos geros (dar prieš “Thumthumping”) anarchistinės “Chumbawamba” (žr. “May Be You Can Owe Me”, “The Cemetary”) laikų. O kur dar mokyklos laikų šokius savo nuotaika primenantys “It's 5!”, “Wishbone” ir gaivinantis po laukymėje prie ežero atlaikyto vakarėlio reggae “Need To Shout”!

Įsimenančiomis melodijomis ir sodriais garsais turtingas albumas, kuris visas klausosi puikiai ir prašosi būti nedelsiant pakartotas. Keep on reconstructing Helsinki, guys!

“In Case We Die” ištraukų galite paklausyti vartotojui labai draugiškame grupės puslapyje:

http://www.architectureinhelsinki.com


BECK - “GUERO” '2005

* * * *

Šis amžinai jaunai atrodantis vyrukas iš NY nuo mažų dienų valgė brokolių salotas su šokolado ir bananų padažu, visa tai užgerdamas liesu jogurtu ir žaidė krepšinį su pačiūžomis ant kojų ir teniso rakete rankose. Kai visi jo draugai skrandžio konvulsijose jau raitėsi ant žemės, jis anaiptol nesijautė prastai, o akompanuodamas gitara dainavo jiems “I'm a looo-ser baby”.

Niekaip kitaip negaliu paaiškinti unikalaus Becko sugebėjimo suplakti savo muzikoje atrodytų neįmanomus ingredientus ir jau gerą dešimtmetį pateikti klausytojui aštraus specifinio skonio, bet maloniai geriamus kokteilius. “Guero” - dar vienas Molotovo mišinys į kokybiško garso kolekciją; minkšti hiphopiniai ritmai, žemi scratch'ai, neaišku iš kokios psichiatrinės nugvelbti sempliukai (ups, paties Becko teigimu, albume nėra jokių semplų, o viskas velniaižin kaip įgrota gyvai!), paskui iš kažkur pasirodo ne tai bliuzinės, ne tai latino gitaros ir viršuje ramiai sklendžia Becko balsas.

Mano manymu, charakteringiausi albumo momentai – elegiškas (aš žinau šitą žodį!) “Broken Drum” ir lėtai tvinkčiojantys “Scarecrow” ir “Go It Alone”. Sakome ištęstą “ommm”, sukryžiuojame kojas ir pridedame garso.

KAISER CHIEFS - “EMPLOYMENT” '2005

* *

Kas, po velnių, vėl įleido pilnapadžius į studiją?! Iki švento pasiutimo banalia nuobodybe ir aukštom pretenzijom į tuos pačius berniukus iš Škotijos (ranka nebekyla rašyti visų jau ir taip nutampytą pavadinimą) privaranti grupė. Kadangi, kaip matyti, I-o pasaulinio tema dar nėra galutinai išsemta, tai nekantriai laukiu grupių pavadinimais “The Bismarcks”, “Panzer Demon” ir “Royal Family of Nikolai”.

“Oh My God”, “Born To Be A Dancer” - banalus kaip trys natos “ferdinandų” klonavimas, kurį išgirdus lengva ranka galima spausti “stop”. Prie naujausios britų muzikos bangos fonotekos užtenka pridėti daugmaž pakenčiamą “I Predict A Riot” ir pažiūrėti, ar ištemps “Kaiser Chiefs” iki antro albumo.


THEY MIGHT BE GIANTS - “HERE COME THE ABCs!” '2005

* * * *

Hm... Na, žmonės sako, kad čia albumas anglakalbiams mažiukams, idant jie lengviau išmoktų abėcėlę ir kitų gyvenime naudingų dalykų. Išeitų, kad “Telebimbam” nėra vienintelis planetoje projektas vaikučiams ir suvaikėjusiems suaugusiems.

“Vaikiško” formato naudai byloja dainelių kiekis (“tik” 25, kiekviena iš jų yra skiriama tam tikrai raidei, pvz. “C is for Conifers”, arba raidžių sąskambiams, arba balsiams) ir jų trukmė (vidurkis ~1 min. 30 sek.). “Here Come The ABCs!” melodijos savo giedra ir naivia pompastika taip pat lyg ir neturėtų žavėti eilinio sveiko proto suaugusiojo.

Bet kadangi sveikas protas man ir taip dažnokai trukdo užmigti, šio albumo tekstuose radau daug tyros, pirmapradės ir todėl senai pamirštos prasmės, kuri bent trumpam gyvenimą padaro kur kas linksmesnį ir įdomesnį. Na, kada paskutinį kartą kankinote save klausimu “Who Put The Alphabet In Alphabetic Order?” ar bandėte abėcėlės tvarka išdainuoti pasaulio valstybių pavadinimus nuo Alžyro iki Zimbabvės? Vardinti iš eilės spygliuočių rūšis, kurių pasirodo yra daugiau negu 500?

“They Might Be Giants” suteikia puikią progą maloniame muzikiniame fone prisiminti malonias vaikiškas pramogas. Einu ieškoti “Tirpuko” ledų kepuraitės ir pūsti spalvotų balionėlių.

2005 m. balandļæ½io m?n. 18 d.