Ramių akių žvilgsnis į naktį: M 83 / BRIGHT EYES

M 83 - "BEFORE THE DAWN HEALS US" ' 2005

* * * *

Vieni iš sunkiausiai nusakomų jausmų – tai kai užvertęs galvą arba parkritęs ant žolės žvelgi į žvaigždėtą rugpjūčio naktį, iš viršaus stebi naktinį miestą arba sėdėdamas ant ramaus naktinio ežero kranto kitoje pusėje tolumoj girdi šaudomus fejerverkus. Kai dangus pasidaro jaukesnė vieta būti, negu pasilikęs apačioje pasaulis.

Ką gi, jeigu tokiam jausmui nusakyti mes neturime tikslių žodžių, tai nuo šiol turime garsus. Kol aušra mus išgydys, esame rūpestingoje dviejų prancūzų – elektronikos ekspertų Anthony Gonzalez ir Nicolas Fromageau priežiūroje. Atsirėmę į "Shine On You Crazy Diamond" ir Jean Michel Jarre'iškas intonacijas "M83" sukūrė stulbinamai emocingą, lėtai ir įspūdingai plasnojantį erdvėje albumą.

Kompozicijos "Moonchild" ir "Lower Your Eyelids To Die With The Sun" – tai kosminiai himnai ramybei su įsipynusiu vaikų choru ir pompastiška perkusija. Šiek tiek audros debesų horizonte – gitarinės "Don't Save Us From The Fames", "Car Chase Terror!" ir "A Guitar And A Heart".
Garsų verpetas, iš kurio nesinori ištrūkti. Palaukime tamsos ir pakelkime galvas.


BRIGHT EYES - "I'M WIDE AWAKE ITS MORNING"/"DIGITAL ASH IN THE DIGITAL URN" '2005

* * * ½

Tikrai gerokai pasikankinau norėdamas rasti savo įdomumu tinkamą kompanioną "M83". Nulėmusiu faktoriumi tapo tas faktas, kad "Bright Eyes" siela – vaikinas Conor Oberst nuo Nebraskos, sukūręs šiuos du visiškai skirtingus albumus, tėra 24-erių metų.
Manau, kad būnant tokio amžiaus yra reta prabanga sau leisti kurti dylaniškus tekstus bei ironiškai šaipytis iš country muzikos albume "I'm Wide Awake Its Morning", ir tuo pat metu nerti į romantiškai niurzgančias skaitmenines gelmes su "Digital Ash in the Digital Urn".

Bet apie viską nuo pradžių. Šiaurės Korėjoje tikima, kad kuo daugiau ant žmogaus kūno plaukų, tuo daugiau jie atima protinės/kūrybinės energijos (hm, galime džiaugtis, kad Šiauliuose, Telšiuose ar Šilutėje gyvena gana nemažai protingo jaunimo). Tai turbūt dar viena papildoma priežastis, be visų kitų "I'm Wide Awake It's Morning" privalumų, kodėl praėjusiais metais pervargęs "Badly Drawn Boy" barzdočius Conor Oberst'o dėka atsiduria ant pavojingai trūkinėjančio ledo - bent jau kol nenusiskus.

Iš esmės akustinis albumas melodingai ir jautriai pasakoja liūdnas gyvenimiškas istorijas, šiame kontekste stipriausiai atrodo dainos "We Are Nowhere And Its Now" ir "Old Soul Song (For The New World Order)". Iš tiesų, ar tik nestebime naujo Dylano, ir be to nesergančio chronišku sinusitu, gimimo? "I got a flask inside my pocket, we can share it on the train/And if you promise to stay conscious I will try and do the same/We may die from medication, but we sure killed all the pain/But what was normal in the evening, by the morning seems insane".

Sunku pasakyti ką nors suprantamo apie kitą "Bright Eyes" diską - "Digital Ash in the Digital Urn", nes aš pats jį neypatingai suprantu. Iš jo sintetizuotų konstrukcijų sugebėjau išskirti tik dainą "Gold Mine Gutted". Visa kita reikalauja susikaupimo ir sugebėjimo mėgti eksperimentus (o jų gal kiek per daug).

Taigi, su šiokiu tokiu avansu į priekį rekomenduoju nepaleisti iš akių šio atlikėjo – manau, ateityje iš jo išgirsime nemažai gražių dalykų.

2005 m. sausio m?n. 19 d.