Neik su velniu obuoliauti

Iškilmių organizatoriai kalbėti pakvietė premjerą A.Brazauską, daugiau niekam nebuvo leista kalbėti. Tarp susirinkusiųjų kilo sąmyšis, protestai, švilpesys. Bet žmonės vis dėlto susivaldė. Tvyrojo rimtis ir susikaupimas, nes visi suprato, kad tokioje vietoje ir tokiu laiku turi būti paisoma aukščiausių moralės normų.

Žmonių protestams pagrindo buvo, nes A.Brazauskas – buvęs LKP CK pirmasis sekretorius, KGB pulkininkas, persivadinusios kompartijos ir dabartinių socialdemokratų vadas. Susirinkusieji galvojo, kad A.Brazauskas atsiprašys už kompartijos didžiulę skriaudą Lietuvai ir KGB piktadarybes (buvo sunaikinta trečdalis tautos ir patirta apie 278 mld. JAV dolerių materialinės žalos). Jo kalboje neatsirado žodžių kompartijos idėjų ir jos užduočių vykdytojų KGB darbams pasmerkti ir žmonių atsiprašymui. Susidarė įspūdis, kad budelis kalbėjo aukoms, nes jo žodžiais tikėti nebegalima.

Prieš antrąjį Seimo rinkimų ratą A.Brazauskas visais įmanomais būdais skelbė, kad su V.Uspaskich nesudarys jokio šalies valdymo sandorio. Dešiniosios partijos ir organizacijos bei Sąjūdis kvietė žmones paremti A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos kandidatus rinkimų kovoje su Darbo partijos atstovais. Darbo partijai buvo pakirpti sparnai. Tačiau A.Brazauskas, savo prašymų ir pažadų pagalba sustiprinęs savo komandą, „išdūrė“ jam atėjusiuosius į pagalbą ir baigia susimesti su savo bendraminčiais. Žmonės sako: paimsi ant rankų – užlips ant kaklo; pakviesi į Bažnyčią - užlips ant altoriaus; neik su velniu obuoliauti.

Praėjusių Vėlinių diena ilgam primins mums tautos skausmą ir kvies kovoti dėl žuvusiųjų idealo įgyvendinimo. Mes dar kartą išgirdome ir pamatėme komunistinės epochos kompartijos vado ciniškiausias kagėbistines gražbylystes, nutylėjimą, išsisukinėjimą ir melą.

Žmonės, būkime budrūs!

Leonas KEROSIERIUS

2004 m. lapkriļæ½io m?n. 10 d.